Vyriausybės Darbo kodekso pakeitimų paketas, turėjęs mažinti administracinę naštą ir suteikti darbo santykiams lankstumo, buvo padėtas į Seimo stalčius po stulbinančios socdemų ir konservatorių parodytos vienybės. Šios dvi partijos antradienį pateikė pasiūlymą išbraukti DK projektą iš Seimo rudens sesijos darbotvarkės. Prieš balsavimą nebuvo jokių diskusijų, už išbraukimą balsavo 85, prieš – 9. Toks sprendimas pasmerkė šalies verslo subjektus ir kitais metais išleisti beveik 26 mln. litų atsiskaitymo lapeliams, darbo sutarčių registravimo žurnalams ir t.t. Taigi, vadovaudamiesi griežtomis DK nuostatomis verslininkai ir toliau investuos į „popierizmą“, o ne į naujų darbo vietų kūrimą įmonėse.
Visuomenėje nuomonės išsiskyrė, bet Vyriausybė visus metus tvirtai laikėsi dėl būtinumo modernizuoti darbo santykių reguliavimą ir atspindėti realiai susiklosčiusią darbo santykių praktiką DK nuostatose. Ilgose diskusijose siūlyti pakeitimai sugedusio telefono principu buvo apipinti mitais. Neva darbuotojai taps beteisiais, nors administracinės naštos mažinimas niekaip neveikia darbuotojų teisių. Kalbos, pavyzdžiui, apie ilgesnę darbo dieną ar trumpesnes atostogas taip pat buvo nepagrįstos – projektu buvo numatyta tik lankstesnė skaičiavimo tvarka.
Seimo frakcijų atstovai, vėliau kalbėdami plenariniame posėdyje, priešino darbuotojus ir darbdavius. Nepaisant to, kad darbuotojas ir darbdavys susiję neatsiejamais ryšiai, nes vieno gerovė priklauso nuo kito, linkstama juos laikyti skirtingose barikadų pusėse. Todėl Seimas, išbraukdamas projektą iš darbotvarkės, nusprendė, kad darbuotojui ir darbdaviui susitarti individualiai dėl savo bendros veiklos neįmanoma – per daug jie skirtingi.
Įdomu tai, kad siūlymą atšaukti darbo santykių modernizavimą pateikė kartu socialdemokratai ir konservatoriai. Kairė ir dešinė, teigiantys, kad vykdo skirtingą politiką, susėdo ir susitarė. Tik tada neaišku, kodėl neleista ir netikima, kad tą patį gali padaryti hipotetiniais skirtumais priešinami darbuotojas ir darbdavys? Net jei šalys neturi bendro juos vienijančio tikslo, skirtingi jų interesai ir siekiai gali būti suderinami, kai jų įgyvendinimas priklauso nuo vienas kito. Tai puikiai įrodė antradienio plenarinio posėdžio įvykiai.
