Ištikus bėdai visuomet norima išsiaiškinti kaltus ir juos deramai nubausti. Taip iš vienos pusės tarsi atsilyginama už kilusius nepatogumus, iš kitos – lyg ir užsitikrinama, jog bėda nesikartos. Šįkart bėda – pasaulio finansų krizė, o kaltų jau įvardinta daug ir įvairiai. Vieni patiekia garsių ir įtakingų žmonių pavardes. Kiti kaltina sistemą. Tačiau labiausiai mane nustebino šis pareiškimas:
„Pasak Tarptautinės darbo organizacijos, pasaulinė recesija irgi turi „nulinį pacientą“. Yra vienas žmogus, kuris lėmė
įvykių virtinę, dėl kurios dabar ekonomikos nuosmukis yra didžiausias nuo Didžiosios depresijos laikų <…> 2003 m. „nulinis pacientas“, gavęs išankstinę paskolą Kalifornijos valstijoje, Stoktono mieste, nusipirko namą. Po 39 mėnesių jis nebegalėjo įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
Remiantis tuo, kur pradėjo smukti nekilnojamojo turto rinka ir kur buvo sudarytos išankstinės paskolos, jis buvo „Countrywide“ (didžiausias JAV būsto paskolų davėja) klientas. Prieš penkis metus jis gavo 250 tūkst. JAV dolerių paskolą.
Jam nereikėjo išleisti nei cento, kad gautų paskolą. Nekilnojamo turto vertė Stoktone, kuris jis nusipirko namą, keturis metus iš eilės kilo po 10 proc. per metus. Tai buvo apgalvota rizika imti kreditą, nes jo įsigyto turto vertė iki šio dešimtmečio pabaigos turėjo padidėti 100 proc. 2006 m., praėjus dviems mėnesiams po jo paskolos peržiūrėjimo, jis neteko darbo. Per mažiau nei 90 d. jis tapo nemokus.“
Manau, jog „vieno žmogaus, kuris lėmė įvykių virtinę“ ieškoma ne ten ir ne taip, taip nutolstant tuo tikrųjų priežasčių. Verčiau smerkiant žmogų, kuris pasiėmė paskolą neišleisdamas tam nei cento, o vėliau tapo nemokus, geriau pagalvoti, kodėl jis taip elgėsi? Todėl, jog šio žmogaus manymu, tai buvo geriausias sprendimas jam ir turbūt jo šeimai. Analogiškai, kodėl bankai pusvelčiui pasiskolinę iš FED, pusvelčiui priskolino tiems, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, skolintis negalėjo? Todėl, jog skolinti yra bankų verslas, iš to jie gyvena ir naivu būtų tikėtis, jog bankai, jei ir suvokę jų skolinamų pinigų „pučiamąjį“ poveikį, šią veiklą būtų nutraukę. Kitaip sakant, nesuprantu, kaip galima teisėtą ir privatų interesą vykdyti sau naudingiausią veiklą kaltinti sukėlus
depresiją?
Problema atsiranda tuomet, kai tai, ką vadiname savo teisėtu ir privačiu interesu, t.y. tai, kas yra savaime suprantama ir naudinga atskiriems iš mūsų, galiausiai tampa žalinga ir turi naikinančių pasekmių visiems kartu sudėjus. Pagrindinė tokio reiškinio priežastis, yra privačių interesų iškraipymas. Pasaulio finansų krizės kontekste tai – valdžios priverstinis pinigų kainos mažinimas, priverstinis skolinimas, finansinių šiukšlių išpirkimai ir pan. Šie kišimaisi pelningais, siektinais ir naudingais
padaro tokius veiksmus, kurie normaliomis sąlygomis tokiais nebūtų. Manau, tai yra pagrindinė priežastis, teisėtus ir privačius rinkos dalyvių interesus išrutuliojusi į pasaulinę finansų krizę.
