Nors išimti žodžius iš konteksto yra prastas argumentavimo būdas, bet Delfi publikuojama premjero citata yra labai teisinga “Žmonių reikia klausti, ar jiems reikia pigesnės elektros energijos, kuri būtų gaminama Visagino atominėje elektrinė”. Ir teisinga yra ne diskusijos apie referendumą fone, o apskritai mąstant apie strateginius tikslus energetikos sektoriuje.
Strateginis tikslas yra (gali būti) pigi elektros energija, arba patikimumas energijos tiekimas. Nauja AE yra tik priemonė šiam tikslui pasiekti. O ne atvirkščiai. Toks tikslų ir uždavinių sumaišymas sujaukia ir mąstymą. Net ir dabar verdančios diskusijos yra daugmaž „pastatysime AE, o jau tada žiūrėsime, kaip tai paveiks energijos kainą”. Tikslui suteikiamas žemesnis prioritetas, nei uždaviniui. Uždavinys (pastatyti naują AE) apsikeičia vietomis su tikslu (pigi energija).
O pasukus į tokį loginį klystkelį, visos kitos mintys irgi keliauja klystkeliais. Kai tikslu tampa pati naujos AE statyba, visi kiti veiksniai tampa nebeaktualūs. „Ar dėl pastatymo pabrangs energija?”, „Ar norint garantuoti AE atsipirkimą, nereikės apriboti vartotojų pasirinkimo?” (pvz., liepti vartotojams pirkti energiją būtent iš naujos AE).
Nenoriu veltis į spekuliacijas, kiek tiksliai kainuos naujoje AE gaminama elektra (ar už kiek ji bus parduodama), ir kokios bus rinkos kainos. Tačiau neseniai nuskambėjusi ir populiarinama žinutė, apie tai, kad gamybos kaina bus 7 ct / kWh yra arba miskomunikacija, arba gudravimas. Į pirmą planą kelti gamybos kainą yra tas pats, kas teigti, kad naujo automobilio kaina yra lygi išlaidoms degalams; kitaip tariant, ateini į saloną, ir nusiperki automobilį už tiek, kiek kainuoja degalai. Akivaizdu, kad kainoje svarbu ir kuro, ir pastatymo, ir visos kitos išlaidos, nes jas reikės padengti.
Bet grįžkime prie strategijų ir uždavinių. Nesupraskite klaidingai, konkretumas, konkretūs darbai ir pan. yra labai svarbu; priešingu atveju strateginiai dokumentai virstų politinių deklaracijų rinkiniu. Tačiau reikia pradėti nuo tikslų: pirma susiformuoji tikslus, o tik po to uždavinius. Tikslai nesikeičia, o uždaviniai keistis gali, ypač pasikeitus aplinkybėms. Principingumą ir nesiblaškymą valdžia turi išlaikyti siekiant tikslų (pvz., pigios energijos vartotojams), o ne uždavinių.
