Neseniai pasirodė pranešimas, kad valstybės skola 2007 m. pabaigoje buvo 16,698 mln. Lt., arba 17,3 proc. Lietuvos BVP. Lyginant su valstybės skola 2006 m. pabaigoje, šioji padidėjo beveik 12 proc., arba 1,760 mln. Lt. Ką gi šie skaičiai gali reikšti paprastiems Lietuvos gyventojams?
Visų pirma, augant absoliučiam valstybės skolos dydžiui, auga ir šios skolos aptarnavimas. 2008 m. biudžete Skolos valstybės vardu valdymo programai asignuojami 834 milijonai litų, kai dar 2007 m. šiai programai buvo skirti 753 mln. Lt., o 2006 m. – 666 mln. Lt. Ką gi galima būtų padaryti su šiomis lėšomis, jeigu valstybės skola neegzistuotų? Nuskambės banaliai, tačiau jos galėtų būti skiriamos mokytojų ar gydytojų atlyginimams didinti (labai labai grubiais skaičiavimais, skolos valdymas sudaro apie 50 proc. pedagogų algų), arba leistų sudaryti nedeficitinį biudžetą.
Deja, didėja ne vien skolos dalis, kurią reikia grąžinti, bet ir palūkanos už pasiimtas paskolas: šių metų pradžioje tarptautinės kredito reitingų agentūros “Fitch” ir “Standard & Poor‘s” sumažino Lietuvos skolinimosi reitingo perspektyvą. Taigi, vis daugiau mokesčių mokėtojų lėšų turės būti panaudojama valstybės skolos valdymui. Palyginimui, tiek “Fitch”, tiek “Standard & Poor‘s” geriau vertina Estijos, Slovakijos, Čekijos bei Slovėnijos skolinimosi perspektyvas, o Lietuvos vertinimas panašesnis į Latvijos bei Lenkijos perspektyvas.
Tačiau kada nors reikės grąžinti ir pačią valstybės skolą. Vienas valstybės skolos grąžinimo šaltinių būtų visų viešųjų išlaidų (ministerijų administravimo, žemės ūkio išmokų, galiausiai, ir tų pačių mokytojų bei gydytojų algų) apkarpymas, tačiau dėl savaime suprantamų priežasčių (politikų noro įtikti rinkėjams), mažai tikėtina, kad būtų imamasi šios priemonės. Deja, mokesčių didinimas ar tolimesnis skolos augimas yra realiausios priemonės.
Natūralus klausimas – ką daryti? Iš biudžeto išlaidų perspektyvos – mažinti neracionalias, neefektyvias ir dažnai neskaidrias mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamas programas (o dar geriau, visiškai nustoti jas finansavus). Iš iždo įplaukų pusės – atsisakyti įvairiausių mokestinių lengvatų, dėl kurių biudžetas šįmet praras virš 400 mln. Lt. Šios priemonės įgalintų jau dabar pradėti mažinti bendrą valstybės skolos dydį, o taip pat ir užtikrintų geresnę viešųjų išlaidų kokybę.
