Vakar Lietuvos premjeras A. Kubilius paskelbė apie 2010 m.planuojamą moratoriumą mokesčiams. Kaip sakė premjeras, “Esame taip pat sutarę, kad kitiems metams yra skelbiamas visų kitų mokesčių permainų moratoriumas, ypatingai didinimo, naujų mokesčių įvedimo prasme.” Atrodytų, kad sutarimas dėl tokio moratoriumo jau yra, bet tolesni premjero žodžiai verčia tuo suabejoti: „Negalime sakyti, kad jau galutinai tokia formuluotė tikrai bus patvirtinta, nes Finansų ministerija į ją žiūri šiek tiek jautriai. Finansų ministerija nori turėti laisvesnes galimybes dinamiškai reaguoti į įvairius iššūkius“, – kalbėjo premjeras.”
Ką reiškia siūlomas moratoriumas, turint omenyje, kad nuo Naujųjų metų ruošiamasi didinti “Sodros” mokestį 2 proc. ir net yra gandų apie PVM didinimą? Juk jei ateinančiais metais tarifų keisti bus nevalia, politikams kyla didelės pagundos didinti mokesčius prieš įsigaliojant moratoriumui.
O jeigu ateinančiais metais biudžeto pajamų surinkimas ir toliau blogės (taip atsitiks, jei mokesčiai bus padidinti), tuomet Finansų ministerija, o ir galbūt pati Vyriausybė prašysis, kad jos rankos būtų atrištos nuo moratoriumo pančių – juk reikia “dinamiškai reaguoti” į iššūkius!
Dinamiškai reaguoti į iššūkius reikėjo dar šių metų pradžioje, kai antikrizinis planas parodė savo “efektyvumą”, kai pirmą ketvirtį nebuvo surinkta 15 proc. planuotų biudžeto pajamų. Reaguoti mažinant mokesčius, laisvinant individualią veiklą reikėjo dar tuomet.
Moratoriumo mokesčiams pavojus – juo galės prisidengti mokesčių mažinti nenorintys politikai. Todėl nebegalima vėl didinti mokesčių ir jų “užšaldyti”, nes ekonomikos atšilimas su tuo nesuderinamas.
