Žymus XIX a. prancūzų ekonomistas, politinis veikėjas ir publicistas Frederic Bastiat rašė apie matomos ir nematomos ekonomikos reiškinių pusių svarbą. Vienas žymiausių jo aprašytų reiškinių – išdaužtas langas bei šio reiškinio matomos ir nematomos pusės. Bastiat rašė, kad berniukui išdaužus langą ir jo tėvui, Gerajam Žakui, pykstant, kad turės išleisti pinigų naujam langui, aplinkiniai jį ramina, sakydami, kad tie pinigai paskatins stiklo pramonę.
Praeito mėnesio riaušės Vilniuje, kai riaušininkai išdaužė Seimo langus ir padarė žalos už 233 tūkst. Lt., yra šiuolaikiškas Bastiat‘o išdaužto lango pavyzdys. Jeigu mes žvelgtume tik į matomą pusę, galėtume sakyti, kad riaušininkų veiksmai padidins Lietuvos BVP, nes Seimo langų įstiklinimas reiškia papildomas pajamas stiklo pramonei. Gal ir iš tikrųjų nieko čia bloga, juk dabar krizė (ypač statybų rinkoje), stiklininkams reikia darbo, kurio jie ir gaus riaušininkų dėka? Ar stiklų daužymas didina BVP?
Nematoma išdaužto lango reiškinyje yra tai, kad jeigu berniukas lango nebūtų išdaužęs, Gerasis Žakas už tuos pinigus būtų nupirkęs naują porą batų arba knygą. Jeigu riaušininkai Seimo langų nebūtų išdaužę, biudžeto pinigai būtų skirti kitkam, pvz. valstybės įsiskolinimams grąžinti.
Cituoju Bastiat: „Ir jeigu atsižvelgsime į tai, kas nematoma, nes tai negatyvus veiksnys, ir į tai, kas matoma, nes tai pozityvus veiksnys, turėsime suprasti, kad nei pramonė apskritai, nei užimtumas kaip visuma nieko nelaimi nuo to, daužomi ar nedaužomi langai.“ Riaušės Vilniuje šią ekonominę tiesą tik dar kartą patvirtina.
