Socialdemokratai vis bando atrasti ir įtvirtinti savo veidą ir panašu, kad tai jiems tampa pagrindiniu uždaviniu netgi krizės metu. Štai socialdemokratų infocentro pareiškime teigiama, kad „Pastaruoju metu įvairiems ekspertams aidu kartojant būtinybę valdžiai taupyti, socialdemokratai nuolat atsako klausimu – taupyti kieno sąskaita?” Pareikškime teigiama:
„Valdžiai labiau apmokestinus dideles pajamas ir surinktais mokesčiais finansuojant skurstančių žmonių vartojimą, būtų palaikyta vietinė gamyba, nes varguoliai daugiausia vartoja būtent vietinių įmonių prekes ir paslaugas. Taigi krizės akivaizdoje valdžia perskirstydama lėšas iš viršutinio gyventojų sluoksnio apačioms, ne tik jas gelbėtų nuo skurdo, sveikatos praradimų, o šalį nuo naujos emigracijos bangos, bet kartu spręstų ir ūkio konjunktūros problemą“, – teigia ekspertas, o socialdemokratai šiai nuomonei vienareikšmiškai pritaria.
Rimtas pareiškimas. Suprask, tie, kas siūlo taupyti, lenda į kažkieno kišenę.
Tai primena seną anekdotą. Vienas padorus tarnautojas kiekvieną rytą eidamas į darbą elgetai įmesdavo po 20 sū. Tačiau po keliolikos metų atsitiko taip, kad atlyginimas jam sumažėjo, teko papildomai išlaikyti savo pasenusius tėvus, todėl elgetai kažkurį rytą atiteko jau tik 10 sū. „Palaukit, pone, jūs gal suklydot“ – sušuko elgeta. „Ne, deja daugiau padėti negaliu, esu sunkioje padėtyje“ – atsakė padorusis tarnautojas. „O kuo čia aš dėtas“, – nuoširdžiai pasipiktino elgeta.
Grįžtant prie (ne)taupymo ir noro ekonomiką gaivinti valdiškais pinigais, verta užsiduoti sau kelis klausimus:
1) Jei daugiau išleis valdžia, kas išleis mažiau?
2) Iš kur bus paimta pinigų? Jei iš skolinimosi, kas apmokės sąskaitą ir krizės metu išaugusias palūkanas?
3) Jei daugiau skolinasi valdžia, ar bankai ir kiti skolintojai nebus linkę skolinti jai, užuot skolinę verslui? Ar verslui, ekonomikai, bus nuo to geriau?
4) Ar valdžia savo išlaidas apkarpo tokiais pat mąstais, kaip verslas (kurio biudžetai karpomi, skolinimasis mažėja)?
5) Kas atsitiks, jei kitais metais krizė įsibėgės labiau nei planuojama šiandien?
6) Ar ištiktųjų visos išlaidos taip jau gyvybiškai būtinos? Pavyzdžiui, kad ir šio trečiadienio Vyriausybės nutarimai, kuriuos komentavo mano kolegė Rūta Vainienė.
Gerai, kad rūpinamasi varguoliais. Bet ar negeriau daryti taip, kad varguolių būtų mažiau, o dirbantis žmogus galėtų sudurti galą su galu, ir nebijoti, kad jo sunkaus darbo vaisiai nueis šuniui ant uodegos tik todėl, kad kai kurie ekspertai mato tik vieną balanso pusę, o kai kurie politikai bet kokia kaina nori atitikti savo partijos vardą?
