Kainų kilimą pastarąjį pusmetį simbolizavusios pieno kainos ne tik kad nustojo kilti, bet ir nukrito. Ilgai ir daug teko šnekėti apie prieš tai vykusio kainų kilimo priežastis. Visaip tada bandžiau įžvelgti tiesos grūdą Ministro pirmininko, Seimo pirmininko, Konkurencijos tarybos pirmininko komentaruose apie kartelius pieno sektoriuje.
Dabar kainos krenta. Politikai, turėtų pasakyti, ką tai reiškia. Galiu pasufleruoti variantus, kurie atitinka jų ankstesnes šnekas:
(a) sudarytas naujas kartelinis susitarimas arba pakoreguotas senas;
(b) Vyriausybė ir Konkurencijos taryba išardė kartelinį susitarimą.
Tik štai įdomi detalė – dabartiniai kainų pokyčiai vėl pasekė paskui pasaulines tendencijas. Ir sutapk tu man taip…
Yra dar viena išeitis politikams – užmiršti kas kalbėta ir vėl paieškoti kaltų:
(a) kalti pieno perdirbėjai kad žemdirbiams moka per mažai ir mažiau nei kitose šalyse, kad mažiesiems žemdirbiams – mažiau nei didiesiems (kad pieno pristatymo sąlygos visai kitos – galima ir „nepastebėti“);
(b) kalti pieno supirkėjai, kad į kainų pokyčius kai jos didėja sureaguoja per lėtai, kai mažėja – per greitai;
(c) kalti pieno perdirbėjai, kad į kainų pokyčius nustatydami savo produkcijos kainas sureaguoja netinkamai: kai kainos didėja – per greitai, kai mažėja – per lėtai;
(d) kalti prekybininkai, kad kainas didina proporcingai tiekėjų padidintai kainai (ir todėl gauna daugiau pelno), ir kad mažina jas proporcingai tiekėjų sumažintai kainai (ir todėl parduotuvėse pienas vis tiek kainuoja brangiai);
(e) labiausiai kalti visgi pieno perdirbėjai – kad pieną pardavinėja ten, kur už jį daugiau moka, todėl sumažina pasiūlą ir padidiną kainą „mūsų“ vartotojams, o patys uždirba „viršpelnius“.
Galiausiai išvada – kad ir ką besakytų politikas apie ekonomiką, jis visada teisus, nes jis sako tai, ką nori girdėti Tauta.
