Valstybės skolos auginimas ekonomikos nuosmukio laikotarpiu labai dažnai teisinamas tuo, jog skola bus mažinama tuomet, kai šalies ekonomika atsistos ant kojų. Įdomu patyrinėti statistiką apie tai, ar šis argumentas yra bent kiek pagrįstas, ar tai tėra tik dar viena teiginio „po manęs nors ir tvanas“ atmaina. Kaip Europos valstybėms sekėsi mažinti valstybės skolą ekonomikos augimo metais?
Paanalizuokime 1998 – 2007 m. laikotarpį, kuomet ES27 šalių BVP augo vidutiniškai 2,5 proc. per metus. Būtent šis laikotarpis turėtų būti tas, kuomet vadovaujantis minėtu argumentu turėtų būti mažinama valstybės sektoriaus skola.
O statistika štai kokia: iš 23 Europos valstybių (apie kurias Eurostat pateikia duomenis) nuo 1998 iki 2008 m. valstybės skola eurais mažėjo tik dviejose. Švedijoje valstybės skola sumažėjo 7 proc., Danijoje – 32 proc. Valstybių kurių skola augo labiausiai trejetuke yra Latvija, Slovakija ir Lietuva.
Sakoma, kad svarbu ne tiek nominali valstybės skolos suma, kiek jos santykis su BVP ir šio santykio kitimas. ES27 valstybių skolos santykis su BVP nuo 1998 iki 2007 m. sumažėjo nuo 66,4 iki 58,8 proc., t.y. iš viso per 7,6 proc. punktus, arba maždaug 0,8 proc. punkto per vienerius metus. Tačiau prasidėjus ekonominiam nuosmukiui nuo 2007 iki 2009 skola šoktelėjo iki 74 proc. BVP, t.y. per 15,2 proc. punkto per dvejus metus. Jei Europos Sąjungos valstybės šį 15,2 proc. punktų skolos prieaugį mažins tokiu pat tempu kaip ir 1998 – 2007 m., prireiks 18 metų kad pasiektume prieš nuosmukį buvusį skolos lygį. Tai pernelyg ilgas laikas, ypač turint omeny, jog per ateinančius 18 metų Europoje tikrai vėl atsiras situacijų, kuomet prisidengiant ekonomikos nuosmukiu vėl bus didinama valstybės skola.
Taigi, išvada aiški. Valstybės skolų augimas Europoje nėra tvarus tiek trumpuoju (dabartinio ekonomikos nuosmukio), tiek ilguoju (įvertinus buvusį ir būsimą ekonominio augimą) laikotarpiu ir negali tęstis amžinai. Lieka neatsakytas klausimas, ar valstybių skolos augimas bus sustabdytas supratus, jog jis yra pavojingas ir nevaldomas, ar augimas sustos, kuomet šalys taps nemokiosiomis ir bankrutuos. Tikriausiai labiausiai tikėtinas šių variantų derinys, tačiau nesinorėtų, jog Lietuva pakliūtų į nemokiųjų sąrašą. Kol kas labai sparčiai ten šuoliuojame.
