Delfi publikuoja straipsnį skambia antrašte, kad klimato kaita Lietuvai pridarė šimtus milijonų nuostolių.
Pusė straipsnio skirta ES pozicijai klimato kaitos klausimu advokatuoti, ketvirtadalis – nupasakoti pesimistines prognozes apie tai, koks oras bus 2050-aisiais. Galiausiai ketvirtadalyje straipsnio įvardijama ir klimato kaitos sukelta „žala“. Straipsnyje pateikiama, kad 2005-2006 metų šalta žiema, liūtis ir sausra yra klimato kaitos padarinys. Ivertinta ir jos žala – virš 700 mln. litų.
Pradėkime nuo to, kad sieti 2005-2006 metų įvykius su klimato kaita, tiksliau „dėl žmogaus veiklos sukelto šiltnamio efekto “ nėra jokio pagrindo. Tiek istorijoje, tiek tautosakoje (realybės atspindyje) pilna pavyzdžių, kad būna „gerų“ metų ir „blogų“ metų. „Sausros“ terminas čia labiau tinka reikalaujant, kad mokesčių mokėtojai padengtų nesėkmingo verslo nuostolius, o ne gamtos reiškiniui apibūdinti. Šiais laikais, noras gauti išmokas ir kompensacijas skatina skelbti „katastrofas“ ar „nepaprastąsias padėtis“ (čia dar reikėtų pridurti, kad ir pats „sausros“ faktas yra subjektyvus, nes skelbiamas atsakingų institucijų).
Galiausiai, pati retorika: žiema šalta – kaltas žmogaus sukeltas šiltnamio efektas, žiema šilta – kaltas žmogaus sukeltas šiltnamio efektas, vasara šalta, vasara karšta – kaltininkas tas pats. Matyt pamirštama, kad orai visuomet nukrypsta nuo vidutinės temperatūros, o ir pats klimatas nuolat yra kinantis.
Įdomi dalis apie biokurą. Anot straipsnio biokuro išmetamą CO2 sugeria augalai, o štai iškasamo kuro šiltnamio dujų nesugeria niekas. Tikiu, kad šis minties supainiojimas yra blogo redagavimo rezultatas. Nes tiek augalų išmetamas CO2, tiek, biokuro deginimo, tiek anglies deginimo CO2, tiek žmogaus kvėpavimo CO2 yra naudojamas fotosintezės procesui. Tačiau net ir geriausios biokuro panaudojimo praktikos veikia lokalizuotai ir mažomis apimtimis. O kai kurių biokuro rūšių (pvz., biodegalų) poveikis CO2 emisijų mažinimui yra minimalus vien jau dėl to, kad jo sukūrimui reikia daug energijos, ir trąšų, kurių gamyba taip pat yra imli energijai.
Galiausiai, reikėtų prisiminti seną lietuvišką „šiluma kaulų nelaužo“ patarlę. Mūsų platumose šaltis yra didesnis žudikas ir ligų sukėlėjas nei karštis, tad vertinant klimato kaitos poveikį reikėtų skaičiuoti ne tik galimus neigiamus, bet ir teigiamus pasikeitimus – nuo galimų mažesnių išlaidų optimaliai temperatūrai kambariuose palaikyti iki gatvių priežiūros.
