Diskusijose apie maisto kainas labai populiaru naudotis „užsienio” pavyzdžiais. Pasiklausius skirtingų kalbėtojų, o ypač politikų galima sužinoti įvairių įdomių dalykų, ypač apie tai, kiek kur kas kainuoja.
Laimei ES renka susistemintą statistiką apie visas kainas, tame tarpe ir karštai diskutuojamas maisto kainas. Visa ši informacija laisvai prieinama EUROSTAT puslapyje. Lentelė žemiau rodo, kiek kiekvienoje šalyje kainuoja maistas palyginus su ES vidurkiu. Kitaip tariant, jei lentelėje parašyta, kad Belgijoje mėsos kainų indeksas yra 121, tai daugmaž reiškia, kad Belgijoje mėsa kainuoja vidutiniškai 21 proc. daugiau nei ES. Jei Estijoje vaisių ir daržovių kainų indeksas yra 80, tai reiškia, kad Estijoje vaisiai ir daržovės yra vidutiniškai 20 proc. pigesni nei ES vidurkis, ir t.t.
Savaime suprantama, ši statistika yra labai apibendrinta (agreguota), o ir pats jos surinkimo procesas nėra be trūkumų. Gi galima rasti panašių maisto produktų kurių kaina skiriasi vos ne penkis – dešimt kartų.Toje pačioje parduotuvės yra duonos ir už 0,59 Lt, ir už 3,59 Lt. Kaip skaičiuoti vidutinę kainą, ir, ar „vidutinė kaina” tokioje situacijoje apskritai yra prasminga – jau platesnis klausimas. Nepaisant to, tai yra oficialūs ir patvirtinti duomenys, o ne subjektyvios asmeninės patirtys.
Keletas įdomių pastebėjimų. Pirma, bendrai žiūrint, maistas skurdesnėse šalyse buvo pigesnis nei turtingesnėse. Tačiau tarp tam tikrų prekių grupių yra „anomalijų”. Pvz., pieno produktai Švedijoje buvo žymiai pigesni nei Graikijoje, nors pastaroji yra nepalyginamai skurdesnė nei Švedija. O jei imtume ne prekių grupes, o atskirus produktus, tokių anomalijų būtų daug daugiau. Kitaip tariant, konkrečių produktų kainas nustato konkretūs pardavėjai, o ne bendras šalies pragyvenimo lygis. Būtent todėl, paieškojus turtingesnėse šalyse galima rasti prekių, kurios yra pigesnės nei Lietuvoje. Bet tai nieko nepasako apie visas kainas arba apie visas maisto kainas.
Antra, net ir tarp kaimyninių šalių gali būti didelių kainų skirtumų, kuriuos gali sukelti skirtinga mokestinė aplinka, prekybos apribojimai (lentelėje – ne vien ES šalys) ir kitos priežastys.
Trečia, paradoksalu, bet santykinai aukščiausiomis kainomis Lietuvoje pasižymi… alkoholis. Tai jau Lietuvos akcizų politikos pasekmė. Savaime suprantama, ši statistika neįtraukia nelegalios prekybos alkoholiu. Kas irgi yra Lietuvos akcizų politikos pasekmė.
