Užvirus diskusijai apie Seimo narių išlaidas nuomojamus automobilius etc., negaliu nesusilaikyti nesudalyvavęs diskusijoje. Manau, dabartinė diskusija yra nepakankamai radikali, t.y. vyksta ginčas, dėl to, ar ne per brangų automobilį nuomojamas, ar kostiumas, servizas yra reprezentacinės (ar kitos) lėšos, ar priklauso Seimo nariui viešbutis ir pan.
Pažiūrėkime į reikalą iš esmės. Ar reikia Seimo nariui, jei jis nėra vilnietis, skirti būstą? Paprastas atsakymas kyla iš praktikos – ar kam nors kitam (t.y. ne Seimo nariui) kas dėl karjeros (ar kitų priežasčių) persikėlė į Vilnių, kas nors skyrė būstą? Ne. Daugybė jaunų žmonių, uždirbdami gerokai mažiau, nei Seimo nariai, pirkosi, nuomojo būstą ir nedarė iš to problemos. Jie kažkaip sugebėdavo ir pareigas darbe tinkamai vykdyti, ir savo asmeninį biudžetą subalansuoti. Jei naujai išrinktam Seimo nariui toks uždavinys yra per sunkus, tuomet visai pagrįsta klausti, ar toks Seimo narys apskirtai sugebės vykdyti Seimo nario funkcijas?
Ar reikia Seimo nariui skirti lėšų naudotis automobiliu? Argumentacija, neva reikia, nes automobiliu Seimo narys vykdo savo darbą yra visiškai ne vietoje. Visi paprasti žmonės, kurie naudojasi automobiliu, vienaip ar kitaip automobilį sieja su savo darbu. Važiuoja į darbą, iš darbo, po darbo ir t.t. Ir niekam neapsiverčia liežuvis polemizuoti, kad dėl to darbdavys turėtų nupirkti ar išnuomoti automobilį. Ir vėl priminsiu, kad tai yra paprasti žmonės, kurie dažniausiai uždirba mažiau nei Seimo nariai.
Dar labiau piktina pasirodę Seimo narių pareiškimai, kad brangių automobilių jiems reikia neva dėl saugumo. „Give me a break!“ pasakytų amerikiečiai. Ar kas nors sąžiningai tiki tuo argumentu? Argumentas aiškiai pritemptas, kaip nors bandant pateisinti meilę visureigiams ir gražiems automobiliams .
Servizai, kostiumai, rašikliai – paprasti žmonės perka juos už savo pinigus. Nė vienam net nešauna į galvą, pvz., čekį už kostiumą pateikti darbdaviui kaip išlaidą kurią darbdavys turėtų apmokėti.
Ir net nereikia pradėti oponuoti, kad „Štai ta ar ana įmonė savo darbuotojams skiria automobilius, telefonus ir pan. tad kuo blogesni Seimo nariai?“. Privačioje įmonėje yra privatūs pinigai, o jų naudojimas yra privatus vadovo reikalas. Privačioje įmonėje vadovas kiekvienam darbuotojui gali išnuomoti kad ir sraigtasparnį – ne mano reikalas. Tuo tarpu valdžios pinigai, tuo tarpu, yra iš mokesčių mokėtojų surinkti pinigai. Tad taip, kiekvieną dorą pilietį, ypač tą, kuris krizės akivaizdoje taupo, valdžios išlaidavimas pagrįstai nervina.
Na o kaip argumentas, kad net ir pvz., atsisakius automobilių sutaupyta būtų ne tiek jau daug – tik „vienas kitas milijonas“? Toks argumentas puikiai iliustruoja valdžios požiūrį į pinigus, surinktus iš mokesčių mokėtojų. „Milijonas ten, milijonas šen – koks skirtumas“. Drįsčiau spėti, kad net turtingiausias pasaulio –žmogus Bilas Geitsas savo finansus tvarko atsakingiau. Savo pinigus visi taupo.
