Įmonių socialinė atsakomybė (corporate social responsibility – CSR) yra vienas iš madingiausių ir deja, labiausiai nuvalkiotų išsireiškimų. Tiek verslininkai, tiek visų atspalvių politikai, kurie turi nors mažiausią ryšį su tikrove, tą frazę yra girdėję ir, greičiausiai, naudoję. Socialinė atsakomybė tinka apibūdinti praktiškai bet ką. Spausdini ant abiejų popieriaus lapų, nes taip pigiau – socialinė atsakomybė (esą saugai gamtą). Didini darbuotojams atlyginimą, kad neišeitų pas konkurentus – socialinė atsakomybė (esą daliniesi pelnu). Nusiperki mažiau kuro naudojantį automobilį, nes pabrango kuras – socialinė atsakomybė (esą gelbėji žmoniją nuo globalinio atšilimo). Kitaip tariant socialinė atsakomybė tapo gera reklama, kuri nieko papildomai nekainuoja.
Būtent čia ir iškyla klausimas, kuo tokia socialinė atsakomybė skiriasi nuo reklamos, ypač, jei ta socialinė atsakomybė yra reklamuojama? Kitaip tariant, kuo iš esmės skiriasi šūkiai „Pirkite mūsų prekė – ji labai gera“ nuo „Pirkite mūsų prekę – mes labai socialiai atsakinga kompanija“? Arba „Pirkite mūsų prekę –ji pigi“ nuo „Pirkite mūsų prekę – mes ją sugebėjime pagaminti sunaudodami mažiau energijos ir taip prisidedame prie pasaulio gelbėjimo“?
Lygiai taip pat, galima klausti, kiek socialinė atsakomybė yra tolygi prekyba indulgencijomis. Labai norint, galima teigti, kad narkomanijos bosas Pablo Eskobaras taip pat buvo labai socialiai atsakingas – dalino pinigus vargšams, statė stadionus vaikams etc. Kai kurie kolumbiečiai dar ir dabar meldžiasi prie jo kapo ir laiko jį šventuoju.
Jokiu būdu nesakau, kad gerų darbų nereikia pagirti. Tačiau tikrus gerus darbus darai ne dėl to, kad tave kažkas pagirtų, o tam, kad padarytum gerą darbą. Kaip vieno pokalbio metu sakė vienas pagyvenęs švedų verslininkas, „Jums jaunimui kažkodėl labai svarbu pasigirti, kad padarėte gerą darbą. Tuo tarpu mes darydavome gerus darbus ir net nemanėme, kad apie tai būtina visiems pasakoti“.
Baigiamąjį akcentą čia puikiai suformuluoja Economist:
“Whatever the corporate-social-responsibility gurus say, business is a force for good in itself: its most useful contribution to society is making profits and products. Philanthropy no more canonises the good businessman than it exculpates the bad.”
Būtent! Verslas kuria gėrybes ir tai yra jo didžiausia teigiamas indėlis visuomenei. Energijos kompanija, nuobodžiai tiekdama šilumą gyventojams sukuria nepalyginamai daugiau naudos visuomenei, nei tada, kuomet kompanijos atstovai, apsupti žurnalistų, sodina medelius.
