Didinti minimalią algą iki 1000 Lt ir tuo pačiu didinti Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) , gali sudaryti sąlygas tam tikriems darbuotojams uždirbti daugiau. Tuo pat metu darbo jėga neturėtų pabrangti, nes atlyginimo padidėjimas turėtų vykti ne verslininko, o mokesčių sąskaita. Idėja beveik teisinga, tačiau ne dėl tų priežasčių, kurias mini jos autoriai.
Pirma, reikalauti, kad minimalus atlyginimas didėtų, todėl, kad auga kainos yra visiškai nepagrįstas ekonomiškai. Alga yra atlyginimas už darbuotojo atliktą darbą. Jei darbuotojas, mano, kad alga yra per maža, jis gali derėtis dėl atlyginimo pakėlimo, keisti darbą ir t.t. Valstybės įsikišimas šioje vietoje nėra reikalingas.
Antra, tokia situacija gerai iliustruoja, tai, kad mokesčių dydis mažina atlyginimą į rankas. Kuo aukštesnis mokestis tuo didesnė tikimybė būti „mažai uždirbančios, bet daug kainuojančios“ šalimi. Todėl mokesčius būtina mažinti visiems. Sumažinus mokesčius, nereikėtų didinti ir minimalios algos.
Aišku, nereikia pamiršti, kad NPD padidinimas efektą turės tik susitartam apmokėjimo periodui. Tuomet darbuotojo alga gali būti perskaičiuota taip, kad darbuotojo į rankas gaunamų kiekis nepadidėtų, o dėl sumažėjusio apmokestinimo darbuotojas atpigtų darbdaviui. Ar tai įrodo, kad mažinant apmokestinimą reikia būtinai didinti ir minimaliąją algą? Visiškai ne. Tai rodo, kad kai kurie darbuotojai sukuria labai nedaug produkto, tad ir mokėti jiems praktiškai nėra už ką.
Trumpa reziumė – darbo jėgos apmokestinimą reikia mažinti, ne dėl to, kad pakilo šilumos kainos, o tam, kad ir darbuotojai uždirbtų daugiau, ir, kad juos samdyti nebūtų per brangu
