Mūsų valdžios įsitikinimu, konkurencija kartais yra žalinga. Ir jodama į karą prieš ją valdžia pasibalnoja Konkurencijos įstatymą. Asmeniškai, man tai jis visai patinka vien dėl 4 str. Jis leidžia Konkurencijos tarybai už konkurencijos teisės pažeidimus bausti ne tik privatų verslą, bet ir viešojo administravimo subjektus. Kai tuo tarpu daugelyje šalių tiek analogiški įstatymai, tiek konkurencijos priežiūrą vykdančios institucijos daugiausiai kariauja tik prieš privatų verslą.
Valdžios institucijoms įstatymu uždrausta sukurti tokį teisinį reguliavimą, kuris privilegijuotų ar diskriminuotų kokius nors ūkio subjektus. Skamba gražiai ir teisingai. Liūdna, bet praktikoje tai vis vien iki galo neveikia.
Jei nustatoma, kad privatus ūkio subjektas pažeidžia konkurencijos teisę, jis paprastai gauna didelę baudą, pavyzdžiui 10 mln. litų baudą už tai, kad laiku nepranešė apie įmonių susijungimą. Pasitaiko nemažai atveju, kai tokia bauda priverčia verslą bankrutuoti. Tuo tarpu, viešojo administravimo subjektui pažeidus Konkurencijos Įstatymą, jis gauna nurodymą panaikinti savo teisės aktą, kuriuo pažeidžiama įstatymo norma.
Negana to, kad bausmės privatiems subjektams ir valdžiai sukelia visiškai skirtingas pasekmes (bauda v. nurodymas), valdžios institucijos net ne visada vykdo tokį nurodymą. Tokiu atveju Konkurencijos tarybai reikia kreiptis į teismą, kad teismas panaikintų konkurenciją pažeidžiantį teisės aktą. Realiai susidaro situacija, kur trys valstybinės institucijos pešasi tarpusavy.
Reikalo esmė:
- Viešojo administravimo subjektai gali net nebijoti Konkurencijos tarybos kirčio, kuris privatiems subjektams kainuoja sunkiai uždirbtus pinigus.
- Kai tarpusavy ginčijasi įstatymo pažeidėjas, Konkurencijos taryba ir teismas, tai mokesčių mokėtojui kainuoja trigubai.
