Daugiau apie „Sodros” įmokų „lubų” pliusus ir minusus, konkrečius skaičiavimus rasite naujausiame LLRI viešosios politikos analitiniame leidinyje „FAKTAI IR ANALIZĖ”: http://files.lrinka.lt/201307SIL/sodros_lubos.pdf
________________________________________
2013 m. pirmoje pusėje veikusi mokesčių reformos darbo grupė pasiūlė įvesti „Sodros” įmokų „lubas”, kurios sudarytų 5 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžius (7 440 Lt). 2013 m. gegužės 31 d. Darbo partijos (leiboristų) frakcijos nariai įregistravo siūlymą įteisinti 5 000 Lt dydžio „Sodros” įmokų „lubas”.
Vis tik ne visi koalicijos partneriai pritaria siūlymui įvesti „lubas”, nuogąstaudami dėl galimų nuostolių ir neigiamų pasekmių viešiesiems finansams.
Dėl kokių priežasčių Lietuvai reikalingos „Sodros” įmokų „lubos”?
1. Teisingumas
Tai padarytų „Sodros” sistemą teisingesne, nes šiuo metu „lubos” yra taikomos apskaičiuojant ir mokant „Sodros” išmokas (pavyzdžiui, pensijas), bet ne įmokas. Pensijoms galioja 5 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio lubos (7 440 Lt) – šią ribą viršijantis darbuotojo atlyginimas neprideda nei vieno lito prie jam apskaičiuotos pensijos dydžio. Todėl esama tvarka sąlygoja didelio masto perskirstymą „Sodros” viduje.
2. Daugiau aukštesnių atlyginimų
Tai skatintų aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų kūrimą Lietuvoje. Esama tvarka nepagrįstai didina mokesčių naštą darbo pajamoms ir todėl atgraso nuo aukštą pridėtinę vertę sukuriančių darbo vietų steigimo. Pavyzdžiui, tam, kad darbuotojui išmokėtų 7 000 litų atlyginimą „į rankas”, darbdavys privalo sumokėti 5 082 litus mokesčių, o 10 000 litų „į rankas” atlyginimui išmokėti visi mokesčiai sudaro net 7 260 litų. „Sodros” įmokų „lubos” sumažintų mokėtinus mokesčius ir tokiu būdu atsirastų paskatos kurti daugiau tokių darbo vietų. Naujų darbo vietų kūrimas padidintų ir šalyje esantį vartojimą.
3. Investicijos
Tai padėtų pritraukti aukštą pridėtinę vertę sukuriančius naujus investuotojus, kadangi kurti brangiai apmokamas darbo vietas jiems būtų pigiau. Netaikydama „lubų” „Sodros” įmokoms, Lietuva mažina savo patrauklumą investuotojams lyginant su „lubas” taikančiomis šalimis – Lenkija, Čekija Slovėnija, Slovakija.
4. Paskatos grįžti į Lietuvą
„Sodros” įmokų „lubos” skatintų iš Lietuvos „nutekėjusių protų” sugrįžimą. Jungtinėje Karalystėje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusiuose finansų centruose dirbančius lietuvius neretai nuo grįžimo į tėvynę atgrasina pernelyg didelis atlyginimų skirtumas. „Sodros” įmokų „lubų” įvedimas leistų šį atlyginimų skirtumą sumažinti ir pagerintų sąlygas išvykusių lietuvių grįžimui į Lietuvą. Žinoma, „Sodros” lubų įvedimas atlyginimų skirtumo neišlygintų, bet nereikia pamiršti, kad didesnius atlyginimus uždirbančiose šalyse ar miestuose (pavyzdžiui, Londone), išlaidos pragyvenimui yra daug didesnės nei Lietuvoje (pavyzdžiui, būstas, paslaugos).
5. Pajamų legalizavimas
Tai mažintų paskatas minimizuoti mokesčius legaliais būdais (uždirbant dalį pajamų ne pagal darbo santykius, o pagal kitas legalias veiklos formas; uždirbant dalį pajamų kitoje šalyje). Įvedus „Sodros” įmokų „lubas”, pirmąkart atsirastų paskata rodyti kuo aukštesnį atlyginimą, t.y. būtų atsisakoma nepiniginių atlygių ar kitų būdų, skirtų parodyti oficialų atlyginimą kuo mažesnį. Vietoje „lenktynių žemyn” (t.y. kuomet stengiamasi, kad oficialus atlyginimas atrodytų kuo mažesnis), turėtume „lenktynes aukštyn” (t.y. būtų stengiamasi, kad oficialus atlyginimas būtų kuo aukštesnis).
