Kai politikai sugalvoja įvesti naują mokestį, dažniausiai jie teigia, kad mokestis bus žemas ir bus taikomas tik siaurai grupei žmonių. Tai gali užmigdyti mokesčių mokėtojus, kurie nepastebės pavojaus, slypinčio naujuose mokesčiuose.
Štai šiemet Vengrija įvedė finansinių sandorių mokestį, kurio dydis sudarė 0,2 proc. sandorio vertės, o grynųjų pinigų išėmimui nustatytas aukštesnis 0,3 proc. tarifas. Įvestas buvo ir maksimalus mokesčio dydis vienam sandoriui – 6 000 forintų (apie 70 litų). Tačiau praėjus vos pusmečiui, finansiniams sandoriams taikomas mokestis pakeltas nuo 0,2 iki 0,3 proc., grynųjų pinigų išėmimui mokestis padvigubintas nuo 0,3 iki 0,6 proc., o maksimalus mokesčio dydis vienam sandoriui – apskritai panaikintas. Beje, Vengrija taiko ir patį aukščiausią PVM tarifą visoje ES – 27 proc., o tai viršija PVM direktyvoje nustatytą PVM tarifo ribą – tarp 15 ir 25 proc.
Šis pavyzdys tik dar kartą parodo, kaip svarbu priešintis naujiems mokesčiams jų įvedimo metu. Deja, kai praėjusią savaitę Seimas apmokestino pajamas iš palūkanų, kai jos viršija 10 tūkst. litų, visuomenėje šis žingsnis nesulaukė platesnio dėmesio, kadangi tai palies tik stambiausių indėlių savininkus.
O kai po vienerių ar dvejų metų biudžetui (kaip visuomet) trūks pinigų ir bus imtasi “tobulinti mokesčių sistemą”, mokesčių didinimo taikiklyje greitai atsiras neapmokestinamų palūkanų ribos sumažinimas arba gyventojams priklausančio nekilnojamojo turto neapmokestinamos vertės sumažinimas. Tad jau artimiausiu metu mokesčių našta gali augti vis didesnei daliai taupančių ar nuosavą būstą turinčių gyventojų.
Iliuziją, kad naujo mokesčio įvedimas nėra pavojingas, sustiprina politikai, kalbantys apie tai, kad tai tėra “techninis pakeitimas” arba “palies mažai gyventojų”. Jeigu tai palies mažai gyventojų, tai ir reikšmė biudžetui yra itin menka (iš NT mokesčio gyventojams surinkta mažiau nei 4 mln. litų…), tad akivaizdu, kad mokestis įvedinėjamas visai ne dėl finansinės reikšmės. Naujas, žemas mokestis siauram ratui mokesčių mokėtojų tėra pirmas žingsnis aukštesnio, visuotinio mokesčio įteisinimui.
Tai yra klasikinė “skaldyk ir valdyk” strategija – žengiant pirmą žingsnį, mažai kas priešinasi, nes mažai kas mokestį mokės, o kai eilė mokėti mokestį ateis ir jam, priešintis bus vėlu. Politikai jau ne vieną amžių gudriai naudojasi šia strategija, tad seniai laikas mokesčių mokėtojams būti budresniems, kad jie veiksmingai atsilaikytų prieš naujas mokesčių didinimo atakas. Nes liūdna patirtis rodo, kad sustabdyti naujų mokesčių durų atidarymą – įmanoma, tačiau užverti esamų – daug sudėtingiau.
