Nacionalinio biudžeto lėšos nebesurenkamos. Ūkio ministerija nebeturi lėšų būtinoms benzino ir dyzelino atsargoms pirkti. Ką daryti? Lyg ir natūralu, kad taupyti, atsisakant nebūtinų išlaidų.
Tačiau kur panaudoti sutaupytas lėšas, žmonės supranta įvairiai. Pavyzdžiui, mažėja arba nedidėja mano pajamos, tad aš nepirksiu šaldytuvo, o sutaupytas lėšas atidėsiu, padengsiu įsiskolinimus, arba jomis apmokėsiu būtinas išlaidas (už šildymą ir t.t.). Turint omeny biudžeto surinkimo problemas valstybės sektoriuje, sutaupytas lėšas galima būtų panaudoti toms lėšoms, kurias valstybė įsipareigojusi išleisti. Toks sutaupytų lėšų panaudojimas leistų bent jau nepagrįstai nedidinti biudžeto deficito.
Kiek kitaip taupymą ir jo tikslus supranta Finansų ministras: „Visose srityse randame taupymo būdų. Tai nereiškia, kad mažėja tų sričių biudžetai, bet tais pačiais pinigais mes galime finansuoti naujas iniciatyvas. Reikės dalyvauti tarptautinėse parodose, rengti tarptautines konferencijas – tai parodo Lietuvą pasauliui ir tai yra investicija, nes skatina susidomėti mūsų šalimi. Dabar formuojant biudžetą tokias papildomas veiklas finansuosime iš sutaupytų lėšų.“
[Apie turizmui skirtų mokesčių mokėtojų lėšų neefektyvų panaudojimą jau ne kartą rašyta; praeitais metais LLRI atliko kelių programų, tarp jų ir turizmo plėtros programos strateginio planavimo analizę, kurią galite rasti čia.]
O aš naiviai tikėjausi, kad sutaupytos lėšos ir bus sutaupytos, o ne pravalgytos – kitaip kas iš to taupymo, jei rezultatas tas pats?
