Ką tik atlikta gyventojų apklausa, kurioje užduotas klausimas ar pritariate, ar nepritariate mokesčio už aukštąjį mokslą didinimui siekiant gerinti studijų kokybę Lietuvoje. Rezultatai nestebina: 10 procentų pritaria mokesčio didinimui, 10 procentų neturi nuomonės, 80 procentų nepritaria.
Atlikime minties eksperimentą. Jeigu užduotume tokį klausimą „ar pritariate, ar nepritariate elektros kainos didinimui siekiant gerinti elektros energijos tiekimo patikimumui Lietuvoje“. Galėčiau lažintis, kad atsakiusių teigiamai būtų dar mažiau, kaip ir dėl bet kokio kito analogiško klausimo.
Taigi ką rodo šie atsakymai. Pirma, jie rodo, kad žmonės nežino, apie ką apskritai eina kalba, ir absoliuti dauguma respondentų reaguoja tik į vieną esminį dalyką – visi turės mokėti nuo 2000 iki 5000 litų už mokslą aukštojoje mokykloje. Taip pasakė ministrė. Tačiau jeigu iš tikrųjų, tai partijų susitarime dėl aukštojo mokslo reformos, ar kituose dokumentuose nei ši suma, nei kiti skaičiai nėra minimi… Sutinku, kad reformos planas lieka nepagrįstai miglotas (ir tai tebūnie akmenukas į Vyriausybės bei ministerijos daržą), tačiau reforma, apie kurią diskutuojama yra ne mokesčio įvedimo reforma, o konkurencijos įvedimo reforma.
Beje, kažin kaip būtų, jeigu klausimas viešajai apklausai būtų suformuluotas kitaip? Pavyzdžiui, „kaip manote, kas turėtų gauti aukštojo mokslo finansavimą: studentas, atsinešantis šį finansavimą į jo pasirinktą mokyklą, ar aukštoji mokykla pagal sutartį su ministerija?“ Arba, „ar manote, kad studentai turi būti skirtingai remiami priklausomai nuo to, ar jie studijuoja vakarinėse, neakivaizdinėse, ar dieninėse studijose?“ Būtent toks skirtingas finansavimas turėtų būti panaikintas. Arba, „ar manote, kad dabartinis aukštojo mokslo finansavimas yra pakankamas ir valstybės išgalėse yra užtikrinti tinkamą visų studentų aukštojo mokslo finansavimą?“ Arba, „kaip manote, ar už studentų studijas turi sumokėti tik mokesčių mokėtojai, ar turėtų prisidėti ir pats studentas, kuriam suteikiama galimybė gauti paskolą?“ Būtų įdomu.
Beje, dar neprasidėjus dabartinei diskusijai, kuri paveiktų netgi ir taip suformuluotų klausimų atsakymus, studentų atlikta apklausa parodė, kad didžioji jų dalis sutiktų mokėti už mokslą, jei tai reikštų geresnę jo kokybę.
Šiandien Lietuvos aukštojo mokslo sistemai iš tikrųjų reikia ne papildomų įmokų į dabartines aukštąsias mokyklas, nes tai tikrai savaime nieko gero neatneš. Reikia kitko.
Pirma, kad studijos turėtų tikrą kainą, kuri atspindėtų visas studijoms reikalingas sąnaudas ir šių studijų poreikį.
Antra, kad aukštosios mokyklos galėtų konkuruoti ir konkuruotų dėl gerų dėstytojų (atlyginimais ir darbo sąlygomis) bei gerų studentų (studijų kokybe, studijų kaina ir studijų sąlygomis).
Trečia, kad aukštųjų mokyklų gerumą vertintų ne biurokratai (nebent minimalius standartus), o studentai.
Ketvirta, kad konkurencija aukštajame moksle (negi yra manančių, kad jos nėra šiandien?.. Klausimas tik kokia ji.) būtų neiškreipta ir niekas nebūtų nepagrįstai diskriminuojamas.
Ir tik tada gali atsirasti įmokos klausimas (jei studijų kainos nepadengia krepšelis, jei negauni gabiems studentams skirto finansavimo, jei negauni socialiai remtiniems studentams skirto finansavimo). O ir ta pati įmoka galėtų būti finansuojama iš valstybės remiamų paskolų. Suma sumarum, daug kam mokslo prieinamumas netgi padidėtų, ir finansiškai daugybė studentų pasijustų ne sunkiau, o lengviau. Sąlygos geresnei kokybei per konkurencijos mechanizmą – savo ruožtu.
