Iki 2014 gegužės, kuomet baigsis dešimt metų trukęs apribojimas parduoti žemės ūkio paskirties žemę ES bei NATO narių piliečiams, likus vos 9 mėnesiams, VRK įregistravo aktyvistų prašymą šalyje rengti privalomąjį referendumą, kurio pagrindinis tikslas – neleisti žemės parduoti užsieniečiams.
Referendumo motyvas daugiau emocinis, nei racionalus. Teigiama, jog žemė – tai protėvių iškovotas, krauju aplietas turtas, kuris iš principo negali priklausyti užsieniečiui ir taškas.
Įsivaizduokime, jog iniciatoriams pavyks tai, ko dar niekam nebuvo pavykę – surinkti tuos 300 000 parašų ir surengti referendumą, o referendume žmonės nubalsuos, jog žemės parduoti užsieniečiams mes neleisime. Ką tai reikštų žemės savininkams?
Visų pirma – nepagrįstą kišimąsi į savininko teisę spręsti, ką jam daryti su savo nuosavybe. Viešose diskusijose teigiama, jog “užsieniečiai supirks žemę ir lietuviai neturės ko dirbti”. Neišpirks, jeigu neparduos. O jeigu kažkas žemę ir norės parduoti – tai jo laisva valia, jo teisė ir tik jo vieno reikalas.
Kita vertus, jei tariama grėsmė dėl žemės supirkimo iš tikro yra, ir žemė ne užsieniečio rankose yra vertybė – tą turėtų suprasti ir kiekvienas žemės savininkas, tai demonstruoti ir savo žemės neparduoti.
Antra – iniciatorių siūlomas teiginys, jog “žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei“ kelia klausimą, ką gi darysime su ne žemės ūkio paskirties žeme, kurią užsieniečiai teisėtai įsigijo anksčiau? Nacionalizuosime? Nusavinsime? Deja, tam turėsime nauja vaga pakreipti (iškreipti?) Konstitucinio Teismo teisinę mintį, pagal kurią tokia nacionalizacija vien dėl to, jog žemės savininkas yra užsienietis, niekaip nedera su Konstitucija.
Trečia – apsijuoksime. Pažeisime pamatines ES sutartis, kuriomis esame įsipareigoję laikytis prisiimtų įsipareigojimų dėl laisvo kapitalo judėjimo. Dėl to atsiveria kelias mums, kaip šaliai, taikyti sankcijas.
Gera žinia ta, jog referendumas greičiausiai neįvyks, tačiau vien tokia iniciatyva primena, jog privati nuosavybė negerbiama, o žmonės laikomi marionetėmis, kurie, manoma, negali priimti teisingų, logiškų ir jiems naudingų sprendimų savo pačių nuosavybės klausimais.
