Norėčiau pasidalinti įspūdžiais po šiandien Seime surengtos konferencijos “Gyvenimo ciklo fondai: už ir prieš”. Vertybinių popierių komisija dar pernai rudenį pateikė pasiūlymus įvesti gyvenimo ciklos fondus, kurie taptų privalomi II pakopos pensijų fondų dalyviams. Tokių fondų esmė – žmogui senstant, investavimo strategija kinta rizikos mažėjimo linkme. Tai reiškia, kad visų jaunų žmonių lėšos fonde būtų investuojamos į rizikingesnes priemones, o laikui bėgant, investicijų rizika būtų mažinama (beje, apie šį VPK siūlymą jau esu rašiusi).
Kas nustatytų, kaip mažėja rizika? Čia jau nebūtų apsieita be reguliuotojo (VPK) pagalbos, kuris siektų, kad rizikos pasiskirstymai skirtingų valdytojų fonduose “būtų panašūs arba beveik identiški” (cituoju 2009 m. VPK pasiūlymą).
Gyvenimo ciklo fondų įvedimas grindžiamas tuo, kad šiuo metu 50% žmonių yra investavę į jiems netinkamus fondus, vadovaujamasi prielaida, kad žmonės neracionalūs ir nežino, kaip investuoti. Vietoje to, kad šviesti žmones, gerinti jų investavimo žinias (tą galėtų daryti ir VPK, ir pensijų fondai), pasirinktas daug sudėtingesnis būdas, kai kiekvienas valdytojas turėtų įsteigti po 5, 6 arba 10 fondų (konkrečių siūlymų šiuo metu nėra), tai reikštų papildomus kaštus, o už žmones būtų privalomai nusprendžiama, koks rizikos dydis jam yra “teisingas”. Pavyzdžiui, jeigu jaunas žmogus nėra linkęs rizikuoti ir norėtų investuoti į saugesnius instrumentus, jam tektų pereiti į tą fondą, kuriame lėšas kaupia asmenys, kuriems liko nedaug iki išėjimo į pensiją. Kai tie žmonės išeitų į pensiją ir fondas būtų uždarytas, jam vėl tektų pereiti į kitą fondą.
Renginio metu buvo išdėstyta labai daug teisinių, politinių, investicinių, rinkos/komunikacinių rizikų, susijusių su galimu perėjimu prie gyvenimo ciklo fondų sistemos. Ar pokyčiai yra išties būtini? Kas bus, jeigu dalyviai prašys kompensuoti nuostolius, patirtus dėl per daug rizikingo investavimo? Ar pasiteisins didžiuliai kaštai? Jeigu fondų investicijų rizika būtų reguliuojama, neaišku, kokiu būdu konkuruotų fondų valdytojai. Štai konferencijoje kalbėjęs Pasaulio banko atstovas pareiškė, kad konkurencijai tarp valdytojų čia ne vieta ir geriau jau “bandos elgesys”, jeigu tas elgesys yra teisingas (o ar jis teisingas, priklausys nuo reguliuotojo išmanymo ir sugebėjimų…).
Svarstant apie gyvenimo ciklo fondų įvedimą kyla klausimas, kodėl valstybės institucijos nori padaryti tokias dideles reformas II pensijų pakopoje, tuo tarpu “Sodros” – kurioje yra daug didesnių bėdų – valdžios siūloma reforma yra neesminė? Kaip sakoma, savoj aky rąsto nemato, o svetimoj ir šapą pastebi. Vis tik prieš bandant sutvarkyti kitus, pirma derėtų apsitvarkyti pas save.
