Vyriausybei kelia nuostabą ir susirūpinimą kai kurie vieši pareiškimai apie tai, jog šešėlinė ekonomika Lietuvą labiau gelbėja nei kenkia. Vyriausybės tinklapyje išplatintoje žinutėje rašoma: „Klausimas yra labai paprastas, kodėl kažkas kitas turi mokėti už tokių verslo atstovų tėvų išlaikymą, pensijas, pašalpas, gydymą, jų vaikų priežiūrą darželiuose, mokymą ir pan.?“ Klausimas iš ties paprastas, tik gal kiek vienpusiškas. Norėtųsi žvilgtelti ir į kitą pusę ir klausimą perfrazuoti. Kodėl tie verslo atstovai turi mokėti už valdžią, kuri nepaisant nepaliaujamo čiauškėjimo apie krizę ir būtinybę taupyti, savo išlaidas sugeba tik didinti, o besisolidarizuodama padidinti dar ir biurokratų skaičių?
„Krizės laikotarpiu visose šalyse stebima ta pati tendencija – verslas gundosi eiti į „šešėlį“. Ir Lietuvoje yra tam tikrų požymių, kurie leidžia daryti išvadas, jog oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis sparčiai auga. Tačiau stebina, kai tokiai pagundai ragina atsiduoti LPK vadovai.“ Kas jau kas, o valdžia atsispyrimu pagundoms niekados nepasižymėjo: užsiimdama tariamu išlaidų karpymu nuosekliai kėlė mokesčius, juos planuoja kelti ir toliau. Jei verslas šešėlyje yra neatsispyrimas pagundai, tai kaip pavadinti šiais metais įvykdytą privačių pensijų nacionalizavimą?
„Vyriausybė aktyviai vykdo ekonomikos skatinimo planą, įgyvendina daugelį priemonių, lengvinančių naštą verslui, įliejama papildomų pinigų į ekonomiką.“ Išties. „Saulėtekis“ užbuksavęs, o be jo ekonomikos skatinimo planas tėra iliuzija, jog pinigų „įliejimu“ į rinką ir valdžios išlaidomis galima prikelti nuo jų pačių susirgusią šalies ekonomiką. O kaip gi ką nors kur nors „įliesi“, jei iš pradžių nepaimsi mokesčiais?
Vyriausybei, ko gero, reiktų labiau susirūpinti ne verslo atstovų pranešimais, o jos plano veiksmingumo iliustracija Statistikos departamente ties šių metų antro ketvirčio BVP augimu.
