Savo komentare „Ar leisim A. Zuokui tyčiotis iš motinystės (tėvystės) ir vaikystės?“, Ona Valiukevičiūtė be kitų kaltinimų pažeria vieną gan keistai skambantį:
„Sunku kalbėti apie „gerus darbus“ darančių politikų moralę, tačiau norisi paklausti valdančiosios daugumos – ar moralu bei teisinga siekti buhalteriškai subalansuoti biudžetą pačių silpniausių visuomenės narių – mamų ir vaikų sąskaita?“
Finansų ministras buvo kaltintas buhalteriniu biudžeto subalansavimu todėl, kad tokiu būdu balansuojama buvo biudžeto pajamų dalis. Buhalteriškas skaičiavimas reiškia, kad skaičiavimus darantis asmuo skaičiavimus ant popieriaus nebando susieti su realybe. Buhalteriškai skaičiuojant mokesčių padidinimą, galima tikėtis surinkti daugiau, nes neįvertinama didėjančių mokesčių įtaka visai ekonomikai.
Tačiau ieškant būdų sutaupyti biudžeto išlaidų pusėje, kaip gi kitaip skaičiuoti, jeigu ne buhalteriškai? Juk išlaidos, skirtingai nei pajamos, priklauso nuo skirstančiojo asmens ir kiekvienoje biudžeto eilutėje šios numatomos išlaidos surašytos. Tarkim, aš kasdien perku kepalą duonos, pakelį pieno ir indelį grietinės, bet taupymo sumetimais noriu atsisakyti grietinės. Dar nesugalvojau geresnio būdo suskaičiuoti, kiek aš sutaupysiu, išskyrus paprastąjį buhalterinį – iš išlaidų atimti grietinės kainą.
Kaltinti buhalteriniu skaičiavimu jau darosi madinga, tik nereikia pamiršti, kad išlaidų dalyje skaičiai ant popieriaus ir realybėje dažniausiai sutampa, tad buhalterinis skaičiavimas yra neišvengiamas.
P.S. mažinant „Sodros“ išlaidas reikia atsižvelgti į tai, kad biudžete yra pateikiami jų planai. Jeigu tie planai yra viršijami (pvz. nes daugiau žmonių nori krizės laikotarpį išgyventi dvejus metus gaudami garantuotas motinystės (tėvystės) pašalpas), atsisakius šio įsipareigojimo sutaupyti galima netgi daugiau, negu planuotos išlaidos.
