Reikia iškilmingai paskelbti, kad socialinė apsaugos sistema duoda vaisius. Piliečiai jau įsitikimo, kad senolių išmintis – „darbas žmogų puošia” – tėra atgyvena ir jie turi teisę būti išlaikomi, kai dirbti nenori. Tokias išvadas leidžia daryti trečiadienį delfi.lt publikuotaistorija, kaip Panevėžio raj. savivaldybė, nutraukusi pašalpų mokėjimą, užsitraukė Zubkinų šeimos nemalonę. Šioje savivaldybėje bedarbio pašalpą gaunantys darbingi asmenys turi 2 dienas, t.y. 16 valandų, per mėnesį padirbėti savo bendruomenės labui. „Konstitucijos dvasios” prisikvėpavę istorijos herojai Zubkinai vien dvasia gyventi nežada. Sutuoktiniai įsitikinę, kad „už pašalpas vergauti neprivalo”, reikalauja atstatyti pašalpų mokėjimą ir priteisti moralinę žalą.
Apie tai, kad dosnusis socialinis gerumas kuria nemotyvuotą visuomenę, kalbama nuolatos. Šioje terpėje teisingumo supratimas tampa gana iškreiptas. Teisinga atrodo gauti pašalpą, normalu ir siektina – priklausyti nuo valdiškos rankos. Pašalpos gavėjas teigia, kad jis nenori dirbti ir nedirbs. Tačiau tuo pat metu reikalauja, kad kiti jo bendruomenės nariai dirbtų ir mokėtų mokesčius jo poreikių tenkinimui.
Socialinės apsaugos pasekmė yra žmogaus savarankiškumo ir atsakomybės žlugimas. Kadangi pašalpų pinigai lengvai gaunami, jie nėra vertybė. Žmogus savo sugebėjimais ir darbu sukūręs vertę su ja kitaip ir elgiasi. Tai, kad šios istorijos herojai netekę savivaldybės pinigų, neatsakingai skolinasi ir galvoja skolą padengti taip pat iš valdiškų pinigų („kai laimės bylą”), iliustruoja, kad pinigai tampa ne kas kita, kaip savaime suprantama „duotybe”.
Savivaldybės reikalavimas padirbėti už gaunamą pašalpą yra visiškai racionalus. Valdžios institucijos žmogui tam tikrą laiką padeda, kad jis vėl taptų savarankišku visuomenėje ir rinkoje. Todėl, naudojantis išlaikymu iš viešųjų lėšų, reikalavimas minimaliai prisidėti prie bendruomenės gerovės neturėtų būti staigmena. Tai taip pat ir prevencinė priemonė patikrinti, ar žmogui tikrai reikia pašalpos, t.y. ar mokesčių mokėtojų pinigai bus tikslingai panaudoti.
Pagirtina, kad savivaldybėje su pinigais elgiamasi atsakingai ir jie šiaip sau į kairę ar į dešinę nedalinami. Panevėžio raj. savivaldybė pritaikė elementarų prevencinį metodą ir per dvejus metus nustatė apie 70 piktnaudžiavimo parama atvejų. Kyla klausimas – kiek Lietuvoje, apskritai, tokių, kurie įgudusiai naudojasi socialinės apsaugos sistema ir labiau yra suinteresuoti, kad kaimynas eitų į darbą ir savo mokesčiais padengtų jo pašalpą, nei patys ieško darbo?
