Jei leisite lyrinį nukrypimą, tai kai kurie žmonės yra mažų mažiausiai keisti. Atrodytų kas jau kas, bet brandų socializmą išgyvenę žmonės turėtų vertinti tokius dalykus, kaip šiuolaikiniai prekybos centrai. Jei ne dėl prekių gausos, tai bent dėl galimybės išreikšti vartotojo laisvę ir balsuoti savo pinigais. Tačiau nereto neva gerą skonį, socialinę atsakomybę, tvarią plėtrą ir kitokias indulgencijas demonstruojančio piliečio požymis tampa ir prekybos centrų nemėgimas. Pasirodo, prekybos centrai kuria vartotojišką visuomenę, o ne vartotojai; žmonės nevaikšto į bažnyčią todėl, kad eina į prekybos centrą; paaugliai alkoholio nusiperka ne todėl, kad jo jiems nuperka suaugusieji, o todėl, kad prekybos centruose leidžiama savitarna ir pan. Atleiskite už agregaciją, bet ji yra identiška nemeilę prekybos centrams demonstruojančių minties logikai. Galiausiai, keičiantis ekonomikos struktūrai, naujiesiems ir seniesiems „darbo liaudies gynėjams“ sparčiai netenkant klientūros, prekybos centro kasininkas tapo nauju, neva apsaugos reikalaujančiu išnaudojamuoju. Mises.org spausdina įdomų straipsnį apie panašų fenomeną su Wal-Mart‘u JAV.
Čia belieka pasidžiaugti, kad lietuviai šioje srityje nėra unikalūs, ir paliūdėti, kad dažnas lietuvis globalizacijos sąlygotus informacijos srautus naudoja antiglobalistinių ir šiaip antikapitalistinių nuotaikų ugdimuisi. Būtų įdomu, kiek Lietuvos antiglobalistų (ypač jaunų) tokiais patapo dėl „importuojamo antiglobalizmo.“
