Viename kukliame Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) prie Sveikatos reikalų ministerijos pranešime spaudai skelbiama apie tam tikrus teisės aktų pakeitimus, kuriais lengvinamos verslo steigimo sąlygos ir mažinama biurokratija, o tiksliau apie parengtus Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių pakeitimus.
Šiame įraše norėčiau dėmesį atkreipti į vieną iš pranešimo citatų:
Pakeitus taisykles leidimų-higienos pasų nebereikės kino teatrams, atrakcionų parkams, suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigoms ir kt. „Tai, kad šiomis veiklos rūšimis bus galima užsiimti neturint leidimo-higienos paso, nereiškia, kad jos bus paliktos be priežiūros. Mūsų pareigūnai ir toliau atliks jų saugos kontrolę ir sieks užtikrinti, kad Lietuvos vartotojai gautų tik saugias paslaugas, kad verslo kaimynystė nekeltų grėsmės jų sveikatai“, – sako VVSPT direktorius Vytautas Bakasėnas.
Ši citata parodo, kad tam tikri leidimai iš tikrųjų nėra reikalingi tam, kad būtų pasiekti šiems leidimams keliami tikslai. Jei turi leidimą vykdyti kokią nors veiklą, tave vis vien tikrins ar išlaikai keliamus reikalavimus. Jei tam tikrai veiklai nereikia leidimo, tave vis vien tave tikrins ar patenkini keliamus reikalavimus. Tai kokia reikalavimo turėti leidimą prasmė, jei su leidimu ar be leidimo tave vis vien tikrins?
Gero teisinio reglamentavimo principai skelbia, kad tam tikras reguliavimas reikalingas, jei jam keliamų tikslų negalima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis. Čia minimas leidimų tam tikroms veikloms atsisakymas ir yra geresnio reglamentavimo diegimo pavyzdys. Džiugu, kad bent dėl dalies biurokratijos (reikalavimų turėti leidimą) buvo susiprasta, kad tų pačių tikslų gali pasiekti ir paprastesnės priemonės. Tačiau nerimą kelia tai, kiek dar yra apsunkinamas verslas reikalaujant visokių leidimų, kurių funkcijas lygiai taip pat atliktų paprasčiausias reikalavimas atitikti tam tikras taisykles ir atitikimo toms taisyklėms tikrinimas.
