Ar galima leisti žmonėms vartoti generinius vaistus? – diskutuoja gydytojai drauge su politikais.
O ar galima apskritai nuspręsti už patį žmogų, kokius vaistus jam leisti ar drausti vartoti?
Vaistai iš principo yra tokia pati prekė, kaip ir kitos, pateikiamos rinkoje. Rinkoje žmonės laisvai renkasi, ką jiems pirkti ir ką vartoti, nes jie laikomi visų pirma savo paties kūno savininkais, dėl to turintys prerogatyvą spręsti, ką į tą kūną įdėti, ir ko ne.
Kas vyksta, kuomet valdžia uždraudžia prekę, kurios žmonėms reikia? Ar ji dingsta iš rinkos? Toli gražu.
Iliustracijai siūlau EconPop seriją, kurioje iš ekonominio-vaistų prekybos kampo Andrew Heaton išnarsto kultinį Dallas Buyers Club. Esmė ta, kad (a) žmonės vis tiek pirks tai, ką nori vartoti – kad ir nelegaliai, kad ir šėšėlyje; (b) tragedijos neatsitinka, jeigu žmogui leidi nuspręsti, prisiimti riziką; c) laisvė rinktis vaistus, pačiam prisiimant riziką, dar ir leidžia žmogui pasveikti.
