Neformalios ir nereguliarios “Savaitės žvaigždės” nominacija šį kartą skiriama OECD.
Visų pirma išplatintas pareiškimas apie biodegalus, teigiantis, kad “vaistas yra blogesnis už ligą”. Nors elementarus ekonominis dėsnis, kad padidinus produkto paklausą, padidės ir jo kaina, yra neabejotinai visiems žinomas, ES, atrodo, tuo įsitikinti reikėjo empiriniu būdu. Nepaisant laisvarinkiškų analitikų perspėjimų, kad pirmos kartos biodegalai ekonomiškai nepasiteisina, nėra efektyvi kovos su klimato kaita priemonė, gali turėti neigiamų pasekmių aplinkai ir kt., ES ir toliau remia biodegalų gamybą. Tikėkimės ES paklausys, nes apkaltinti OECD atidirbinėjant naftos pramonei (kuo yra kaltinami liberaliai nusiteikę komentatoriai) neišeis.
Antra, OECD raginimas nustoti proteguoti nacionalinius čempionus (santrauka ir nuorodos – čia) bei toliau siekti efektyvesnės vieningos rinkos visuose sektoriuose yra sveikintinas dalykas. Nes būtent ekonominis nacionalizmas, “išskirtinio” statuso suteikimas tam tikriems sektoriams ar net produktams tampa kliūtimi veikti vieningai rinkai. Be to, sunku įtikinėti kitas šalis atverti savo rinkas, jei net bendrijos viduje rinka atverta ne visoms ekonominėms prekėms.
