Vakar 15min.lt pasirodė straipsnis apie aukštąjį mokslą. Yra toks labai geras žodis – įdomu. Kai svečiuose patiekalai neiškepę – įdomu, kai spektaklis nepavykęs – įdomu, taip ir šis straipsnis… įdomus.
Kartais tiesiog užtenka pacituoti.
Štai pirmoji ištrauka:
„Pas mus mokestis už studijas – bauda už nepakankamai gerą mokymąsi.”
„Jei turi pinigų, susimokėsi už studijas ir atsėdėsi. Tai kas, kad nesi pasirengęs ir neturi gebėjimų.”
Suprask, geriau kad nemokamai sėdėtų ir tie, kurie nepakankamai gerai mokosi ir gebėjimų neturintys ir nepasirengę, tada būtų puiku…
Skaitome toliau:
„Janulaitis priduria, kad labai svarbus ir socialinis aspektas – universitetuose turi būti rengiami ne tik specialistai, bet ir ugdomi sąmoningi bei atsakingi piliečiai, kurie sugebėtų asmeninius interesus derinti su bendrojo gėrio keliamais reikalavimais. Deja, mokančių ir nemokančių studentų koegzistavimas, jų rotacija pagal principą „kolegos nesėkmė – tavo asmeninė sėkmė” ne tik neprisideda prie šios universiteto misijos, bet ir toliau skatina visuomenė atomizaciją.”
Sėkmė? Egzaminuose juk žinias tikrina, o ne ruletę žaidžia. Tiems, kurie mokosi, sėkmės nereikia. „Atomizacijos” turbūt neskatintų principas – „kolega tingi – tingėk kartu”?
Štai dar vienas perliukas:
„Valstybiniai regioniniai universitetai negauna net minimalaus būtino finansavimo – stojantys studentai atneša nedaug valstybinių „krepšelių”, iš studijuojančių savo lėšomis imamas dar mažesnis mokestis.
Švietimo ir mokslo ministerija, anot V.Daujočio ir A.Janulaičio, užmerkia akis, nes, jei tektų imtis priemonių, jos būtų drastiškos – tektų uždaryti 4 ar 5 valstybines aukštąsias mokyklas.”
Tačiau tuoj pat siūloma:
„Mokestis už studijas turėtų būti tikslingai reguliuojamas mažinant universitetų ir didinant profesinių mokyklų bei kolegijų skaičių. Lietuvoje nėra nei intelektualinio, nei finansinio potencialo tokiam skaičiui universitetų garantuoti studijų kokybę”, – teigia A.Janulaitis
Darosi sunku susigaudyti, suprask, jeigu dėl studijų krepšelio principo prasčiau paslaugas teikiančios, mažiau populiarios aukštosios mokyklos nesulaukia pakankamai finansavimo ir dėl to turi optimizuoti veiklą, jungtis ar užsidaryti – blogai. Bet komitete nuspręsti jas uždaryti – tai jau puikus planas.
Išminties perliukai byra toliau:
„Kita bėda, kaip pastebi V.Daujotis, ta, kad Lietuvoje studijų įmokos labai skiriasi, neatsižvelgiama, koks potencialas būtų baigus konkrečias studijas. Pavyzdžiui, būsimas muzikas per metus sumoka 20 000 Lt, fizikas – 9 000 Lt, teisininkas – 3000 Lt, nors gerai mokamą darbą sunkiausia būtų rasti muzikui.”
Logika tokia – kuo sunkiau susirasti konkrečios profesijos darbą, tuo pigesnės tos srities studijos turėtų būti? Kad dar daugiau žmonių studijuotų neperspektyvias profesijas?
„Anot profesorių, reikėtų, kad auditas peržiūrėtų, kiek aukštosiose mokyklose dirba gerų dėstytojų, kokį skaičių studentų jie gali deramai paruošti, kiek abiturientų, gebančių ir parengtų studijoms aukštojoje mokykloje, išleidžia vidurinės mokyklos. Pagal tai vyriausybė su aukštąja mokykla sudarytų 3-4 metų studijų finansavimo sutartį, kad įstojęs studentas mokslus ir baigtų, o ne vienais metais gautų finansavimą, o kitais – galbūt ne.”
Apie kokį čia stebuklingą auditą, kuris žino kas yra geras dėstytojas ir deramas paruošimas, kalbama? Iš kokių tirščių ruošiamasi išburti darbo rinkos poreikius po 4 metų?
Citatų citata:
„V.Daujotis nusijuokia: apsimoka bėgti į Angliją. Ten, pasiėmus paskolą, baigti studijas ir grįžti atgal. Lietuvai yra nustatytas koeficientas – 12 000 svarų sterlingų (daugiau kaip 50 000 Lt). Kol tiek per metus neuždirbsi (tektų uždirbti maždaug 4300 Lt per mėnesį „į rankas”), tol nereikės mokėti paskolos už Anglijoje baigtas studijas. O jei niekada neuždirbsite tokių pinigų, Anglija prisiimtų atsakomybę, kad jos investicijos nepasiteisino, nes aukštoji mokykla nesugebėjo išmokyti studento gerai uždirbti.”
Tiesiog „tobulas” planas, pasiimi paskolą Didžiojoje Britanijoje, baigi mokslus ir visą gyvenimą stengiesi uždirbti kuo mažiau ir tada nereikia nieko gražinti. Tadam! Didžiosios Britanijos institucijos vertina tave kaip nepasiteisinusią investiciją, o tu, ne tik visus apgavai, bet ir esi puikus sėkmės pavyzdys. Dar ir darbe nereikės stengtis, kad tik daugiau neuždirbtum. Tikra pasaka.
Gerbiami profesoriai, studentai į Didžiąją Britaniją ir kitas šalis ne “bėga”, o vyksta mokytis, nes nėra patenkinti Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų kokybe, paskolas ima ne tam, kad jų nereikėtų atiduoti, o tam kad galėtų įgyti geresnį išsilavinimą, daugiau uždirbti ir geriau gyventi.
Citatos ir visas straipsnis kalba patys už save. Belieka tikėtis, jog, jeigu aukštojo mokslo sistemoje vyks pokyčiai, jie nebus skuboti ir pagrįsti panašaus pobūdžio „įdomiais” pasvarstymais.
