2008 m. viduryje priešrinkiminės dosnumo karštligės apimti Seimo nariai priėmė įstatymą, ikimokyklinukams ir pradinukams suteikiantį teisę į nemokamus pietus. Tuo metu žiniasklaidoje pasirodė įvairių svarstymų, pvz. ar vaikams reikalingas maitinimas už 3 Lt. Nors 3 Lt vieniems pietums nėra daug, 150 tūkst. kasdien nemokamai valgančių vaikučių per metus suvalgyti gali virš 70 mln. Lt. Be to, dar 50 tūkst. vaikų turi teisę į nemokamą maitinimą, nes jie priklauso mažas pajamas gaunančioms šeimoms.
Nemokamu maitinimu buvo siekiama trijų tikslų: mažinti socialinę atskirį ir diferenciaciją tarp atskirų mokinių grupių, užtikrinti, kad socialinę paramą gautų visi nepasiturinčių šeimų vaikai ir gerinti socialinės paramos mokiniams prieinamumą ir teikimo kokybę.
Nemokami pietūs yra neefektyvi socialinė parama todėl, kad ji yra visuotina, jos skyrimas nepriklauso nuo šeimos pajamų ir turto. Paramos dalininimas visiems po truputį yra netaikli parama, nes ji nepasiekia tų, kam jos labiausiai reikia. Tuo tarpu paramai skirti pinigai yra švaistomi pietums tų vaikų, kurių tėvai turi pakankamai pinigų už pietus susimokėti. Juk nebūtina pamaitinti visus vaikus norint užtikrinti, kad socialinę paramą gaus visi nepasiturinčių šeimų vaikai. Ši parama nepasiekia savo svarbiausio tikslo – sumažinti socialinę atskirtį, nes skirtingų socialinių padėčių po vienoda ryžių košės porcija nepaslėpsi.
Į valdžią atėjusi dešiniųjų koalicija nutarė nemokamai nebemaitinti visų ikimokyklinukų ir pradinukų, todėl kartu su visais kitais „naktiniais įstatymais“ buvo priimtas ir nemokamų pietų atsisakymą numatantis įstatymas. Atrodė, kad pagaliau visuotinio nemokamo maitinimo neefektyvumas tavo pripažintu, o taupoma atsisakant šio neefektyvaus lėšų panaudojimo (būtent todėl biudžeto lėšų trūkumas yra gera proga apsivalyti nuo tokių neefektyvumų).
Deja… Šįmet buvo įregistruoti du įstatymų pataisų projektai, numatantys grįžti prie nemokamo maitinimo nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. arba 2010 m. sausio 1 d. Vyriausybės nutarime dėl šių dviejų projektų nepritariama vaikus maitinti nemokamai nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., tačiau pritariama šios tvarkos įsigaliojimui nuo 2011 m. sausio 1 d. Šiai tvarkai pritariama nepaisant to, kad nemokamas maitinimas 2011 m. valstybės biudžetui kainuotų 73 mln. Lt, o mokyklų steigėjams – 18 mln. Lt per metus! Taigi tampa aišku, kad vienintelis motyvas atsisakyti šios tvarkos nuo 2009 m. sausio buvo biudžeto lėšų trūkumas, o apie netikslingą ir neefektyvų lėšų panaudojimą vis dar nėra suprasta.
Šią savaitę išplatintame pranešime Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas S. Stankus teigia, kad „nemokamas maitinimas visiems pradinukams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams neišsprendžia socialinės nelygybės klausimo tarp pasiturinčių ir mažiau pasiturinčių šeimų vaikų. Manome, kad tai tik nereikalingas valstybės biudžeto švaistymas“. Taigi, net ir patys mokiniai supranta, kad nemokami pietūs nepasiekia keliamo tikslo mažinti socialinę atskirtį. Kada tai supras ir Vyriausybė?
