Jei pamenate, tai viename iš ankstesnių įrašų skeptiškai atsiliepiau apie „Kiekvienam vaikui po kompiuterį“ (One Laptop per Child – OLPC). Abejoju, ar daug kam ta tema Lietuvoje labai rūpi, tačiau jei vis dėlto kažkam rūpi, tai John C. Dvorak (įdomu, ar susijęs su pasmerktąja DVORAK klaviatūra) turi paruošęs tikrai gerą atsakym, kurį galima būtų nominuoti kaip „Savaitės tiradą“ (tiesa – praėjusios savaitės). Čia trumpa ištrauka, kuri originalo kalba skamba žymiai geriau.
„Pagalvokite, kiek šeimų džiaugtųsi draugišku ir pilnu spam‘o Super reklamos greitkeliu prikištu nigerietiškų apgavysčių, apgaulių, pornografijos, blog‘ų, wiki‘ų, prietarų, dezinformacijos, puslapių, pardavinėjančių kinietišką šlamštą, bombų konstravimo instrukcijų, kvietimų džihadui, komunistinės propagandos, nacistinės propagandos, kačių groja pianinu vaizdų, reklamos ir dar daugiau reklamos. Ar dabar jaučiatės geriau, nes žinote, kad kažkoks skurstantis vaikas turi nešiojamą kompiuterį? Koks gi Afrikos vaikas nenorėtų naudotis Slashdot“.
Aišku, galima teigti, kad kiekvienas apie internetą galvoja pagal savo sugedimo laipsnį, tačiau jo kita pastaba, kad 200 dolerių vertės ryžių padės neturtingai šeimai labiau nei 200 dolerių kompiuteris, manau, pataiko tiesiai į dešimtuką.
