OLPC (One Laptop per Child)ką tik paskelbė pagauliau sukūrusi nešiojamą kompiuterį trečiojo pasaulio šalims, už 100 USD. Anot jų, šis prietaisas labai smarkiai prisidės prie švietimo ir pan.
Tačiau yra keletas „bet“. Visų pirma, kol kas šį kompiuterįpagaminti kainuoja 150-175 JAV dolerius, taigi, pardavinėti po 100 USD būtų nuostolinga. Be to, ne pagaminimo kaštai lemia produkto kainą konkrečioje rinkoje, o paklausos ir pasiūlos santykis. Daugelyje Afrikos šalių BVP siekia tik kelis tūkstančius dolerių (perkamosios galios metodu), o jei pridėsime, kad nominalusis BVP yra gerokai mažesnis (o šiuos kompiuterius reiks pirkti būtent už JAV dolerius) ir tai, kad šiose šalyse didelė turtinė nelygybė, 100 JAV dolerių ir taip gali atrodyti per didelė suma už šį prietaisą, o ir įpirkti jį galės nedaugelis. Galiausiai, esu įsitikinęs, kad jei daugeliui šeimų toje pasaulio dalyje kas duotų 100 dolerių, tai nešiojamasis kompiuteris tikrai nebūtų jų prioritetų sąrašo viršuje.
Be abejo, kompiuterio kūrėjai apie tai pagalvojo, ir, anot jų, problemą būtų galima išspręsti taip: valstybė nuperka šiuos
kompiuterius ir po to juo išdalina vaikams. Bet čia vėlgi kyla begalė problemų. Švietimo būklė skurdžiausiose pasaulio šalyse yra apverktina ne dėl to, kad ten trūksta laptopų, o todėl, kad šios valstybė yra skurdžios ir švietimui gali skirti labai mažai lėšų. Todėl, esant resursų ribotumo veiksniui visiškai realu klausti, kas geriau: 100 laptopų 100 vaikų, ar 10,000 JAV dolerių knygoms, mokytojų algoms ir pan.
Paradoksalu, bet šis naujas prietaisas būtų komerciškai ir visaip kitaip sėkmingas, jei būtų pardavinėjamas Vakarų rinkose
(ar net Lietuvoje), o ne trečiojo pasaulio šalyse. Tačiau atrodo, kad kūrėjai, bent jau kol kas yra ideologiškai nusiteikę šio produkto Vakarams netiekti. Tai tikrai sukels aibę kitų problemų – nuo per-perdavinėjimo (pvz., iš Afrikos įvežant atgal į Europą ar JAV) iki negautų pajamų, kurias būtų galima panaudoti mažinti produkto kaštus. Be abejo, viskas dar gali pasikeisti, juolab, kad į šias lenktynes jau įsitraukė Intel, pateikusį savo produktą (OLPC varomas AMD procesoriaus) ar net Indija, pareiškusi, kursianti laptopą už 10 JAV dolerių.
Visa
ši istorija labiau atspindi procesus kompiuterių rinkoje: bandymas konkuruoti
žemame kainų segmente, operacinių sistemų (Windows v Linux) ir
procesorių gamintojų (Intel v AMD) tarpusavio santykius
besivystančiose rinkose, nei revoliuciją švietime.
