Nenoriu, kad šis blog‘as pavirstų į „nemėgstu ES“,nes ES idėja man yra patraukli. Bet, atrodo, kad dar net nepasiekusi tikro laisvo prekių, paslaugų ir gamybos veiksnių judėjimo, ES transformuojasi į centralizuotą super-valstybę. Dar blogiau – ekonomikoje pradeda dominuoti centrinio planavimo idėjos. Taip, centrinio planavimo. Galima jas pavadinti jas „moderniomis“, „tvariomis“ ar „atitinkančiomis XXI amžiaus iššūkius“, tačiau esmės tai nekeičia. Jei valstybė nustato tam tikrų produktų kainas, tai yra centrinis planavimas. Ar valstybė tai padaro per Gosplan‘ą, ar tiesiog įsakydama privačioms bendrovėms sumažinti kainas – esminio skirtumo čia nėra. Lieka tik privačios nuosavybės ir asmens laisvės fasadas.
Kas dar blogiau, šis nukrypimas yra vadinamas „progresu“, o pati ES didžiuojasi tampanti „pasaulio reguliatoriumi“ (apie tai jau yra rašęs mano kolega Remigijus). Štai pranešimasapie komunikatą Bendroji rinka XXI a. Europai skelbia:
<…> Kodėl skaitmeninių fotoaparatų kainos kaimyninėse šalyse kartais skiriasi net 30 %? Kodėl bankų sąskaitų tvarkymas vienose ES valstybėse narėse yra nemokamas, o kitose – mokamas? Žinoma, kainų skirtumus iš dalies gali lemti nevienodas gyvenimo lygis regionuose arba nevienodos klientams teikiamos paslaugos, bet kartais tokie kainų skirtumai verčia manyti, kad sudaromi karteliniai susitarimai, ribojama laisva konkurencija arba kainos nustatomos neskaidriai, taip iškraipant vartotojų pasirinkimą.
Europos piliečiai turi teisę tikėtis konkrečių rezultatų iš bendrosios rinkos. Štai kodėl Europos Komisija įsipareigojo įdiegti naują vartojimo prekių rinkos priežiūros sistemą (Consumer MarketWatch), kuria siekiama ne tik kontroliuoti prekių kainas ir saugą, bet ir rūpintis, kad vartotojai būtų patenkinti.
Šia nauja sistema tęsiama praėjusių metų lapkričio mėnesį pradėta vidaus rinkos modernizavimo iniciatyva, dėl kurios jau pasiekta teigiamų rezultatų telekomunikacijų ir energetikos sektoriuose. <…>
Kodėl ES lygmeniu turėtų rūpėti, kad bankai skirtingose šalyse ima skirtingus mokesčius – neaišku. Jei „teigiami rezultatai telekomunikacijos srityje“ yra vasarą įvykęs vienašališkas tarptinklinio ryšio kainų nustatymas, tai nuo tokio „modernumo“ reikia saugotis. „Modernumas“ nėra savaiminė vertybė, be to, kainų reguliavime nieko modernaus nėra. Dar Hamurabio ar Senovės Egipto laikais kainos buvoreguliuojamos ir turėjo tokių pat neigiamų pasekmių:
<…> „Jei asmuo samdo laukų darbininką, privalo jam atseikėti 8 gurus grūdų per metus“; „jei asmuo samdo piemenį, privalo jam duoti 6 gurus grūdų per metus“; „jei asmuo nuomoja 60 tonų valtį, už nuomą privalo sumokėti šeštąją sikelio dalį sidabro per dieną“ <…>
Centrinio planavimo idėjos Rytų Europoje buvo efektyviai diskredituotos sovietų laikais, tad atrodė, kad kur jau kur, bet Lietuvoje visi puikiai žino, prie ko tai priveda. Vakariečiai turėjo galimybe pajusti tik švelnesnę centralizuoto planavimo formą. Ir tai – centralizuoto planavimo sukelti sunkumai, kairiai nusiteikusių politikų sėkmingai įvardijami kapitalizmo, o ne centrinio planavimo trūkumai.
Vardai yra svarbi mąstymo dalis. Neįvardijant daiktų tikraisiais vardais galima smarkiai apsigauti.
