Valdžia valstybę valdo remdamasi legalumu ir legitimumu. Nors demokratinėms valstybėms legalumo problema neiškyla, tačiau kiekviena valstybės įstatymai susiduria su legitimumo aspektu, t.y. įstatymų vykdymas turi būti užtikrintas ne vien prievartos priemonėmis, tačiau ir pats įstatymas negali turi atrodyti legitimus, pagrįstas. Niekas labiau neskatina teisinio nihilizmo ir minties, kad kai kurių įstatymu reikia laikytis, o kai kuriuos galima ignoruoti, kaip „kvailų“ įstatymų leidyba.
Visų pirma „kvaili“ įstatymai nepasiekia to, ko norėjo pasiekti jų rengėjai, nes iš esmės dauguma piliečių tokių įstatymų ir taip nesilaiko (arba subtiliai apeina), tad įstatymas de facto yra neveikiantis. Tačiau kuomet žmonės, kurie šiaip yra įstatymų besilaikantys piliečiai, yra tiesiog priverčiami apeiti „kvailą“ įstatymą, jie praranda turėtą nuostatą, kad įstatymų reikia laikytis. Tad kuo daugiau piliečių susiduria su įstatymų „kvailumu“, tuo labiau yra skatinamas selektyvus įstatymų laikymasis.
Natūraliai valstybė turėtų vengti „kvailų“ įstatymų, nes taip ji mažina savo pačios legitimumą. Be abejo, kurioziškų įstatymų kartais gali pasitaikyti, ypač, jei bandoma reglamentuoti kokią nors labai specifinę sritį, apie kurią politikai turi mažai supratimo (nors tuomet kyla klausimas, kam iš viso ten reikėjo kištis). Tačiau tokie „kvaili“ įstatymai turi santykinai mažais žalos, nes vien jau savo esme jie aktualūs tik labai mažai visuomenės grupei.
Tačiau kuomet valstybė vienu absurdišku žingsniu – draudimu pardavinėti alkoholį Rugsėjo 1-ąją – didelę visuomenės dalį priverčia ieškoti, kaip tokį įstatymą apeiti, ji ugdo naują įstatymus selektyviai priimančią visuomenės dalį. Daugeliui abiturientų rugsėjo pirmoji įstrigs ne kaip Mokslo ir žinių diena, o kaip diena, kada jie susidūrė su absurdišku draudimu ir, be abejo, rado būdą jo išvengti. Būtent tą dieną, dalis jaunų ir nesugadintų valstybės piliečių pirmą kartą savo kailiu patirs, kad kai kurių įstatymų tiesiog neįmanoma laikytis. Ir pabandyk po to rimtu veidu iš televizoriaus jiems aiškinti apie teisinę valstybę.
Apmaudu, kad pirmoji pilnametystės sulaukusi nepriklausomos Lietuvos karta (turint galvoje, kad didžioji dalis dabartinių dvyliktokų gimė 1988-1989 metais), dėl politikų noro pasigerinti reitingus, Mokslo ir žinių dieną bus priversta pritaikyti savo žinias būtent valstybės įstatymo apėjimui, o ne konstruktyviai veiklai.
