Šią savaitę labiausiai gerbtinos šalies vardo, be abejonės, nusipelnė Čekija.
1. Savaitės pradžioje pasirodė žinia, kad Čekijos vyriausybė parlamentui pasiūlė svarstyti perėjimą nuo progresinės pajamų mokesčio sistemos prie proporcinės. Pagal siūlomą projektą gyventojai bus apmokestinami vienu 15 proc. tarifu. Be to, įmonių pelno mokestis bus mažinamas penktadaliu: nuo 24 proc. iki 19 proc.
Turint galvoje dabar verdančias diskusijas ir progresinio tarifo šalininkų argumentą, esą visos normalios šalys naudoja progresinius mokesčius, ši naujiena puikiai rodo, kuria bendra kryptimi juda pasaulio ekonomikos. Negana to, Čekijoje pasiūlytos radikalios priemonės kaip mažinti biudžeto deficitą. Priminsiu, kad Lietuvos vyriausybės nesugebėjo pasiekti subalansuoto biudžeto, net esant kasmetiniam 7 proc. BVP augimui. (Ankstesnis gyventojų pajamų mokesčio tarifas su tuo neturi nieko bendro, nes GPM tarifo sumažinimas turėjo teigiamą, o ne neigiamą poveikį biudžeto pajamoms).
2. Šiandien Čekijos prezidentas Vaclovas Havelas Financial Times apie globalinį atšilimą pasakė tai, ką daug blaiviai mąstančių žmonių nedrįso pasakyti: „The dictates of political correctness are strict and only one permitted truth, not for the first time in human history, is imposed on us.“
Kol tam tikras politikų sluoksnių daro karjerą jodami ant šiltnamio efekto žirgo ir tildydami bet ką, kas nesutinka su jų piešiamais
apokaliptiniais scenarijais, eiliniai piliečiai jau gali pajusti šio politinio žaidimo pasekmes. Dėl atsinaujinančios energetikos šaltinių rėmimo elektros energijos savikaina Lietuvoje yra apytiksliai 2 ct aukštesnė, CO2 emisijų sistema brangina energiją pramonei, o privalomieji energijos efektyvumo standartai lemia prastesnės kokybės buitinės elektronikos gaminius.
Šalys, išgyvenusios totalitarizmą gali nesunkiai atpažinti įvairias jo atmainas. Tik įdomu, kodėl tyli Lietuvos atstovai?
