Vakar Seimo sveikatos reikalų komitete buvo pritarta siūlymui uždrausti alkoholio prekybą internetu ir alkoholio gaminių pristatymą į namus fiziniams asmenims.
Draudžiamosios alkoholio kontrolės priemonės įgauna vis didesnį pagreitį, o jas svarstant argumentų už ir prieš iš principo net nebandoma išgirsti – visur tinka tas pats „magiškas“ sakinys – draudimai mažins alkoholinių gėrimų prieinamumą. Kitaip tariant – tikslas pateisina priemones. Dar gali būti pridėtos kelios gandais ir nuogirdomis grįstos frazės – „internetu alkoholį perka nepilnamečiai“ arba „tokiu būdu alkoholiniai gėrimai dažniausiai įsigyjami galutinai prisigerti“ (ištrauka iš projekto aiškinamojo rašto) ir pasiūlymas su pagreičiu skrieja teisėkūros proceso koridoriais.
O juk uždraudus alkoholio prekybą internetu būtų smarkiai iškreiptos rinkos sąlygos. Pirkdamas maisto produktus internetinėje parduotuvėje nebegalėčiau prigriebti ir vyno vakarienei. Galbūt išvis nebeužsisakinėčiau ir nuspręsčiau važiuoti apsipirkti pats, kad galėčiau įsigyti visko, ko noriu. Štai taip internetu prekiaujanti įmonė prarastų ne tik alkoholinio gėrimo, bet ir kitų produktų klientą.
Iš kitos pusės, neabejoju, jog pristatymo į namus paslauga niekur nedings ir ją uždraudus. Kodėl?
Todėl, kad tai labai patogi, laiką taupanti ir kitaip vartotojams naudinga paslauga ir jai egzistuoja paklausa. Prekės bus pristatomos nelegaliai, bus randami nauji būdai patenkinti vartotojo poreikius. Lygiai taip pat, kaip akcizų alkoholiui didinimas ir prieinamumo mažinimas ribojimais nesunaikino poreikio įsigyti, o tik išplėtė nelegalaus ir kontrabandinio alkoholio rinką. Kadangi nelegalioje rinkoje naudotis teisine sistema siekiant apginti nuosavybės teises ir kontraktų laikymąsi neišeina, ten nugali tie, kurie turi didesnį „šautuvą“. Nelegalaus ir kontrabandinio alkoholio rinka yra labai susijusi ir su kitomis nusikalstamomis veiklomis, todėl kuo labiau ribojama legali prekyba, tuo daugiau erdvės užsidirbti vyrukams su beisbolo lazdomis. Štai jums ir tikrosios šiandien vykdomos alkoholio kontrolės politikos pasekmės.
Ir tai jokia naujiena. Alkoholio prohibicijos (1920-1933) laikotarpis JAV ir kitų šalių pavyzdžiai puikiai iliustruoja, jog uždraudus legalią prekybą, paklausa ir suvartojimas gali sumažėti trumpam, tačiau vėliau, išsivysčius nelegaliai veiklai, grįžtama prie anksčiau buvusių suvartojimo lygių. Tik skirtumas tas, jog visą pasiūlą teikia ir kontroliuoja ne legalus verslas, o nusikalstamo pasaulio atstovai, kurie savo veikloje vadovaujasi ne teisės aktais, o kalėjimo taisyklėmis.
