Lietuviškų pasakų knygą vartęs ir skaitęs turbūt yra kiekvienas. Jos tikrai specifinės, ten ir kojų pirštus ragana dukrai su kirviu kapoja, ir šuniukui kojos laužomos, akys badomos, ragana vaikus į krosnį nori įkišti. Pasakos dažnai baigiasi laimingai, herojai alų midų geria, ir ne šiaip geria, tiesiog maukia, kad net nespėja burnoj paturėti.
Kadangi visi, būdami vaikai, esame šias pasakas skaitę, dabar taip ir gyvenam, kaip ten parašyta. Vakar netyčia nusipirkau per mažus batus, tai su kirviu susimažinau pėdas, skauda, bet taip pasakoje buvo parašyta, ką dabar… O, kad krosnyje kiekvienas esame bent po viena vaiką iškepę, net minėti nereikia. Nesate? Kaip taip? Neskaitėte pasakų?
Keistai skamba tokios kalbos, nes šį tekstą skaitantis žmogus puikiai suvokia, jog pasakos yra kūryba, pilna hiperbolių, simbolių, tautosakos elementų. Net ir būdami vaikai sugebėdavome atskirti realybę ir pasaką, augome tarp kitų žmonių ir tikrai ne iš pasakos sužinojome kas yra alus ar midus.
Apie visa tai kalbu, nes Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pradėjo tyrimą dėl knygos „Miško pasakos“. Įtariama, kad vaikams nuo trejų metų skirtoje knygoje neleistina propaguojamas alkoholio vartojimas. Knygoje rašoma kaip ežiukas sidrą ir kalvadosą miške virė.
Įdomu ar NTAKD užkliuvo kalvadosas ar ežiukas. Galbūt jeigu būtų viręs midų, būtų neužkliuvęs, lietuviškiau skambėtų. O gal problema yra ežiukas, būtų ragana ar ūkininkas, o dabar, miško gyvūnas ir net ne vilkas ar lapė…. Turbūt kelti dvigubų standartų klausimą būtų netgi per daug dosnu. Tai tiesiog Talibano lygio logika ir metodai – viską uždrausti, net už žodį ar mintį bausti.
Klausimų šioje istorijoje daug, ir bus įdomu sulaukti atsakymų, tačiau yra ir keletas aiškių išvadų. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas už mokesčių mokėtojų pinigus užsiiminėja niekais ir trikdo leidyklų ir autorių darbą. Todėl, kaip mokesčių mokėtojas, jūsų darbdavys, sakau NTAKD atstovams- palikite ežiuką ramybėje, tegul verda jis tą kalvadosą. Neleiskite mūsų sunkiai uždirbtų pinigų tokioms kreivą šypseną keliančioms akcijoms.
O kalbant rimčiau, tokio pobūdžio akcijos daro didelę meškos paslaugą ne tik Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui bet ir kitoms valdžios institucijoms. Tyrimai dėl „ežiukų“ diskredituoja valdžios sektorių, mažina pasitikėjimą ten dirbančių žmonių kompetencija ir juokina pasaulį. Svarbi šioje situacijoje ir perspektyva, abejoju ar prieš 5 metus būtumėte patikėję, jog šiandien negalėsite krepšinio arenoje išgerti alaus. Todėl žiūrint į priekį, jeigu nesikeis valdžios vykdomos politikos kryptis, perspektyva liūdina, kad tik netektų policininkui aiškintis, kodėl pamačius alaus bokalą iš akies neišriedėjo ašara.
