2009 metais su tuometiniais kolegomis dažnai pietums valgydavome kibinus. Tie kibinai buvo ypatingi – jie buvo nelegalūs.
Viena moteris, per finansinę krizę netekusi darbo siuvykloje, taip prisidurdavo prie gana menkos bedarbio pašalpos. Pagal visus Lietuvos įstatymus ji – tiesiog nusikaltėlė. Ir jos pažeidimų sąrašas būtų tikrai nemenkas – nelegali ir nelicencijuota prekyba, mokesčių vengimas ir nesuskaičiuojami higienos normų pažeidimai. Baudos už tokią veiklą galėtų siekti tūkstančius litų. Tačiau norint, kad nelegalus kibinas taptų legaliu, reikėtų padaryti daug. Ir turbūt gerokai per daug, kad tai kada nors įvyktų.
Pažiūrėkim. Visų pirma reikėtų gauti verslo liudijimą ir maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą. Jį galima gauti pateikus:
1. nustatytos formos prašymą dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo;
2. maisto tvarkymo patalpų projektą (planą) su įrenginių išdėstymu;
3. maisto tvarkymo proceso aprašymą, projektines gamybos apimtis, subjekto darbuotojų skaičių, steigiamuose subjektuose – numatomą subjekto darbuotojų skaičių;
4. dokumentus, reglamentuojančius Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų principais pagrįstą savikontrolės sistemą, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 15: 2005 „Maisto higiena“ nuostatomis.
5. pažymėjimo išdavimo klausimą Valstybinės maisto ir veterinarijos inspekcija svarsto tik pateikus visus nurodytus dokumentus ir tik šios inspekcijos pareigūnui patikrinus bei įvertinus maisto tvarkymo veiklos sąlygas vietoje.
Grįžtant prie maisto higienos normų. Ar žinojote, kad ne vėliau kaip per dešimt dienų pasikeitus technologijai apie tai reikia pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVI)? Taigi, jei nusprendi kepti kibinus su varške, o ne su kiauliena, reikėtų vėl siųsti visą receptūrą aprašančius dokumentus VMVI. Ir tai toli gražu ne viskas. Kai kurie šios higienos normos reikalavimai atrodo tikrai juokingai. Štai kiekviename šaldymo įrenginyje turi būti kontrolinis termometras. Jo parodymai darbo dienos pradžioje ir pabaigoje turi būti surašomi į atskirą žurnalą. Jie turi būti prižiūrimi ir metrologiškai tikrinami įstatymų nustatyta tvarka.
Reikalavimai patalpoms, kuriose būtų gaminamas jau aptartas kibinas, taip pat gana dideli ir detalūs. Jas patikrinti atėjęs VMVI darbuotojas turėtų įvertinti:
1. ar pakanka patalpų ir ar tinkamas jų dydis (pagal maisto tvarkymo pobūdį turi būti išskirta tam tikras kiekis patalpų ir vietų maisto tvarkymo technologijoms ir gamybai, žaliavų ir gatavos produkcijos laikymui, paskirstymui, taros tvarkymui, medžiagų ir ingredientų laikymui, buitinėms reikmėms ir poilsiui);
2. ar tinkamas patalpų išdėstymas;
3. ar tinkamai numatyti judėjimo srautai (pagal numatytą patalpų planą yra pavaizduojami judėjimo srautai: žaliavų, gatavos produkcijos, personalo (gamybinio (švarios ir nešvarios zonos), administracijos), prieskonių ir priedų (jei tokių yra), pagalbinių medžiagų ir kt.);
4. ar tinkamai įrengti komunikaciniai tinklai (vandentiekio (apsirūpinimas geriamojo vandens reikalavimus atitinkančiu šaltu ir karštu vandeniu);
5. ar tinkami įrengimai ir kanalizacijos tinklų planas (tekėjimo kryptis, uždarumas, fekalinių ir gamybinių nuotėkų surinkimas);
6. ar tinkamai parengtas vėdinimo planas (oro pasikeitimas patalpose, temperatūros ir drėgmės palaikymas);
7. ar tinkamai įrengtas apšvietimas (pageidaujamos normos ir projektinės normos, šviestuvų konstrukcija));
8. ar pagal teisės aktus paruoštas maisto tvarkymo proceso aprašymas, gamybos asortimentas ir pajėgumai, darbuotojų kiekis, komunikacinių tinklų aprašymas, vandens programinė priežiūra, sanitarinių sąlygų aprašymas ir kt;
9. ar laikomasi kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų.
Kitų šią sritį reglamentuojančių teisės aktų sąrašas, vėlgi, labai ilgas. Vien minėtoje maisto higienos normoje yra pateikiamos nuorodos į 44 kitus įstatymus, poįstatyminius aktus, sveikatos apsaugos ministro įsakymus, ar kitas higienos normas. Žinoma juose rasite nuorodas į kitus įstatymus, kuriuos irgi reikia žinoti bei suprasti. Ir čia mes net nepalietėme visų buhalterinių reikalavimų, taikomų tokiems verslo subjektams.
Dar sekate? Dabar įsivaizduokite, kad esate darbo neseniai netekusi siuvėja ir ieškote galimybių uždirbti papildomų pinigų savo šeimai. Ryžtumėtės iššifruoti visus šituos įstatymus, rašyti visus prašymus ir piešti medžiagų judėjimo srautus savo virtuvėje? Tikriausiai ne, bet jei šeimai tikrai trūktų pinigų, turbūt daug kas ryžtųsi užsidirbti neoficialiai. Tol, kol dirbti nelegaliai bus daug paprasčiau nei dirbti legaliai, tokių žmonių bus daug.
