„QWERTYUIOP”. Taip galiu pavadinti savo kompiuterį, savo dviratį, net savo šunį. Taip pat tai galėtų būti mano naujos rankų darbo kompiuterinę klaviatūrą gaminančios įmonės pavadinimas. Tačiau jos registruoti Lietuvoje nuo šių metų gegužės 1 dienos tikrai negalėsiu, nes tai nelietuviškas žodis. Nuo šios dienos registro tvarkytojai privalės konsultuotis su Valstybine lietuvių kalbos komisija gavę prašymą keisti egzistuojančio juridinio asmens pavadinimą ar registruoti steigiamą naują juridinį asmenį. Jeigu pavadinimas nelietuviškas arba „nepapuola” į išimčių sąrašus – netinka.
Sunkiai suprantama, nes aš niekada ir neplanavau įmonės vadinti lietuviškai, nesiruošiu Lietuvoje pardavinėti savo produkcijos, galiausiai – mano įmonės pavadinimas net nėra žodis, jis net nepretenduoja būti kokios nors kalbos dalimi. Tiesiog norėjau įmonę įregistruoti Lietuvoje, mokėti čia mokesčius, įdarbinti žmones.
Vakarykščiame „Verslo žinių” straipsnyje šia tema Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovė teigia, kad baimė, jog su lietuvišku įmonės pavadinimu gali būti sunkiau konkuruoti užsienio rinkose, rodo mūsų verslo provincialumą. Drįstu paprieštarauti. Provincialumu spinduliuoja požiūris, jog lietuviai verslą gali pradėti ir sėkmingai vystyti tik Lietuvoje. Neleidžiate UAB „QWERTYUIOP” registruoti Lietuvoje – jokių bėdų, įregistruosiu Estijoje ar kitoje šalyje, ten mokėsiu mokesčius, įdarbinsiu žmones. Ir kam nuo to geriau?
Šis jau kurį laiką egzistuojantis ir vis griežčiau taikomas reikalavimas nėra milžiniška našta, tačiau tai dar viena smulkmena bloginanti verslo sąlygas Lietuvoje. Kas jau kas, bet Valstybinė lietuvių kalbos komisija turėtų žinoti – kad lašas po lašo…
