Kodėl gyvybei būtinas vanduo kainuoja keliasdešimt kartų mažiau nei deimantai, be kurių apsieiti tikrai nesudėtinga? Ar tai reiškia, kad prekės naudingumas nesusijęs su jos kaina? Šį klausimą daugiau nei prieš 2000 metų iškėlė vienas žymiausių antikos filosofų Aristotelis. Atsakymo į šį klausimą ieškojo daugelis filosofų ir ekonomistų. Kol galiausiai XIX a. deimantų ir vandens paradoksas buvo atskleistas. Skaityk toliau ir sužinok kaip!
Kodėl deimantai brangesni už vandenį? Kada būtų atvirkščiai? Kas nustato prekių ir paslaugų kainas? Kokią labai svarbią informaciją galima sužinoti iš kainų?
Kas nutiktų, jei deimantų padaugėtų, o vandens sumažėtų?
Tikrai taip! Būtent šis klausimas išsprendžia deimantų ir vandens paradoksą. Jei visi deimantai pavirstų vandens lašais, o visas vanduo deimantų balomis, jūromis ir upeliais – vandens kaina gerokai išaugtų, o deimantų sumažėtų. Taip yra todėl, kad žmonės labiausiai vertina tai, ko yra mažai, kieno kiekis yra ribotas. Taigi, kad ir koks svarbus ir gyvybei būtinas vanduo bebūtų – jo netrūksta, todėl žmonės nenori už jį mokėti daugiau. O štai blizgučiai deimantai, kurie tikrai nėra būtini – yra be galo brangūs būtent dėl to, kad jų yra labai mažai. Tikrus deimantus žmonės vertina, jų nori ir gali už juos mokėti dideles sumas – jų paklausa didelė, todėl ir jų kaina aukšta. Taip yra todėl, kad ekonomikoje galioja ribinio naudingumo dėsnis, skelbiantis, kad kiekviena papildoma gėrybė mums yra verta vis mažiau. Per savo gyvenimą mes jau esame išgėrę aibę litrų vandens. Tuo tarpu, spėju, kad didžioji dauguma žmonių per savo gyvenimą sunaudoja maždaug nuo 0 iki 1 deimanto. Dėl to, kad mes deimantų sunaudojame tiek mažai, palyginus su tuo, kiek sunaudojame vandens, deimantus ir vertiname daug labiau. Be to deimantų yra tiek mažai palyginus su vandeniu, todėl jų visiems neužtenka ir visi jų nori – o kaip jau supratai, tai kelia daikto vertę ir kainą.
Žmonės labiausiai vertina ribotas gėrybes, už jas yra pasirengę daugiau mokėti, todėl jų kaina didesnė.
Tai įrodo ir dirbtinių deimantų pavyzdys – dirbtiniai blizgučiai kainuoja keliolika kartų mažiau nei tikri deimantai nors ir atrodo bei turi beveik visiškai tokias pačias savybes. Kodėl taip yra? Ogi todėl, kad blizgučių galima prigaminti kiek tik nori. Jų yra daugybė, todėl žmonės jų taip nevertina ir nenori už juos mokėti didelių pinigų.
Tačiau ar visada deimantai vertingesni ir brangesni už vandenį? Jei kas nors dabar tau pasiūlytų rinktis – stiklinė deimantų ar stiklinė vandens. Aišku pasirinktum deimantus, nes vandens laisvai ir visą vonią gali prisileisti. Bet įsivaizduok, kad esi dykumoje, spigina saulė ir ore tvyro nepakeliamas karštis – lyg miražas prieš akis suraibuliuoja stiklinė vandens ir stiklinė deimantų. Neabejoju kurią stiklinę čiuptum! Žinoma, kad pasirinktum vandenį! Bet tai jokiu būdu nepaneigia mažėjančio ribinio naudingumo dėsnio, o tik jį patvirtina. Dykumoje vandenį vertiname būtent todėl, kad jo neturime. O kasdien labiau vertiname deimantus, nes neturime jų.
PASIŪLA (supply) – už tam tikrą kainą skirtų parduoti prekių ir paslaugų kiekis.
PAKLAUSA (demand) – už tam tikrą kainą įsigytų prekių ir paslaugų kiekis. Vandens naudojama daug daugiau, jo kaina daug mažesnė negu deimantų, kadangi jo yra labai daug. Deimantai nėra būtini, bet labai brangūs, nes jų yra labai mažai. Vandens paklausa didelė, bet ir pasiūla didelė – todėl kaina nėra aukšta. O štai tikrų deimantų paklausa didelė, o pasiūla maža – todėl kaina aukšta.
Kaina informuoja ir apie tam tikro riboto ištekliaus kiekį. Jei kaina kyla – vadinasi ištekliaus kiekis sumažėjo ir jį reikia vartoti taupiau. Tarkim, pakilusi vandens kaina signalizuotų, kad vandens kiekis mažėja ir įspėtų vartotojus naudoti jį tik būtiniausioms reikmėms – gėrimui ir maisto ruošimui, o mašinų plovimą ir gėlių laistymą tektų apriboti. Ir atvirkščiai – maža kaina reiškia, kad ištekliaus yra pakankamai ir jo vartojimo galima nevaržyti.
GAMYBOS SĄNAUDOS + PELNAS ≠ KAINA
KAINA (price) – prekės ar paslaugos piniginis įvertinimas. Kaip susidaro kaina? Ar galima tiesiog sudėti prekės gamybos sąnaudas, pridėti pelno dalį ir suskaičiuoti kainą? Ne! Nors šiuos skaičiavimus verslininkai ir atlieka. Jie skaičiuoja ar apsimoka gaminti tam tikrą produktą. Tačiau šie skaičiavimai negali pasakyti tikslios kainos. Tikroji kaina išaiškėja tik pamėginus prekę parduoti. Jei pirkėjas tą sumą moka – vadinasi kaina tinkama. Tai yra rinkos kaina, išaiškėjanti susikirtus prekės paklausai ir pasiūlai.
Verslininkai, kurių gamybos sąnaudos ilgą laiką viršija rinkos kainą gali būti priversti nutraukti veiklą, nes nesugeba pelningai gaminti prekių, konkuruoti su efektyviau dirbančiais konkurentais. Jie negali pirkėjams pasiūlyti tinkamos prekės už tinkamą kainą.
Pavyzdžiui, pagaminti auksinius deimantais puoštus aukštakulnius katėms – kainuotų tikrai daug, gamybos sąnaudos būtų milžiniškos. Taip pat ir verslininkas sugalvojęs tokią unikalią idėją norėtų gauti milžinišką pelną. Deja, pamėginus aukštakulnius parduoti tenka susidurti su realybe – niekas už juos nenori mokėti 1 mln. eurų, dar blogiau – niekas nenori mokėti net 0,5 mln. eurų – tiek, kiek kainavo juos pagaminti. Vadinasi, kad ir kokios didelės gamybos sąnaudos bebūtų ir kad ir kaip verslininkas trokštų pelno – tokia kaina neegzistuoja, žmonės už šią prekę nenori tiek mokėti. Vadinasi, toks auksinių-deimantinių aukštakulnių katėms verslas veikti negali.
Tikroji kaina yra ta pinigų suma, už kurią tam tikra prekė buvo nupirkta.
Kaina – informacijos šaltinis pirkėjams ir pardavėjams
Kaina yra tiesiog pinigų suma, už kurią yra įsigyjamas kažkoks daiktas ar paslauga. Labai paprasta ir aišku. Tačiau tuo pačiu kaina atlieka daug svarbesnę funkciją ekonomikoje.
Besikeičiant prekių ir paslaugų pasiūlai ir paklausai keičiasi ir jų kaina. Besikeičianti kaina leidžia rinkos dalyviams – pirkėjams ir pardavėjams, greitai sužinoti apie pokyčius prekių ir paslaugų pasiūloje ir paklausoje bei į juos tinkamiausiai reaguoti.
Pavyzdžiui, jaunas verslininkas turi mažą šokolado parduotuvę, kurioje gamina šokoladinius saldainius. Staiga jo iš Pietų Amerikos perkamų kakavos pupelių kaina padidėja dvigubai – tai reiškia, jog pasikeitė kakavos pupelių pasiūla. Galbūt buvo blogas derlius ir dabar pupelių trūksta, visi jų nori ir todėl jos kainuoja daug daugiau (maža pasiūla ir didelė paklausa lemia aukštą kainą). Tai pat tikėtina, kad kažkas atsitiko su pupelių paklausa – galbūt atsidarė didelė nauja šokolado gamykla ir ji superka didžiąją dalį pupelių. Todėl gamintojai gali kelti jų kainą (didelė paklausa lemia aukštą kainą). Kaina gali kisti ir gerokai mažiau, tačiau esmė visada išlieka ta pati – kaina suteikia svarbiausią informaciją rinkos dalyviams – jie pamato kainos padidėjimą arba sumažėjimą, o kitų detalių žinoti jiems nebereikia. Atsižvelgdami į kainą jie keičia savo elgesį. Taigi parduotuvės savininkas turi prisitaikyti prie naujos situacijos – galbūt padidinti šokolado kainą, galbūt geriau konkuruoti su naujais šokolado pardavėjais ar nuomotis mažesnes patalpas – galimų sprendimų kaip dirbti nenuostolingai tikrai daug.
Taigi, nors ir ne tiesiogiai, bet pokyčius kakavos pupelių rinkoje, kurie įvyko Pietų Amerikoje pajaučia ir šokolado vartotojai Lietuvoje. Sumažėja šokolado kaina, atsiranda nauji tiekėjai, siūloma įsigyti daugiau ir įvairesnių šokolado rūšių arba atvirkščiai – siūlomo šokolado kiekis ir įvairovė sumažėja, pakyla jo kaina.
Taip pat labai svarbi kainos teikiama informacija – ji leidžia efektyviausiai paskirstyti ribotus išteklius. Ištekliai naudojami ten, kur galima gauti didžiausią finansinę grąžą. Pavyzdžiui, ąžuolo medieną labiau apsimoka skirti baldų gamybai nei malkoms.
- Žmonės labiausiai vertina tai, ko yra mažai. už tokias gėrybes jie nori ir gali mokėti didesnes pinigų sumas. todėl deimantai ir yra brangesni už vandenį.
- Tikroji kaina – ta pinigų suma, už kurią prekė buvo nupirkta.
- Pagrindinė kainos funkcija – informacijos perdavimas rinkoje (pagrindinė informacijos tarp pirkėjų ir gamintojų perdavėja, lemianti, kokiems produktams ir kokiomis apimtimis bus naudojami ekonominiai ištekliai).
Kaina informuoja apie:
- prekės reikalingumą;
- prekių gausą;
- pirkėjų finansinį pajėgumą;
- tam tikros verslo šakos perspektyvumą.
Žiūrėk vaizdo įrašą: https://goo.gl/PKqqMW
UŽDUOTIS: remdamasis video ir tekstu, išspręsk testą.
- Apie tai kokios veiklos imtis pelningiausia geriausiai pasako: a) Ekonomikos ekspertai. b) Kaina. c) Verslininko žinios ir nuojauta.
- Kokią informaciją pateikia auganti sojos pupelių kaina? a) Prastas derlius Brazilijoje, auganti sojos varškės ir tešlos paklausa Azijoje. b) Puikus derlius Brazilijoje, mažėjanti sojos varškės ir tešlos paklausa Azijoje. c) Puikus derlius Brazilijoje, todėl pupelių augintojai nori pasipelnyti.
- Auganti sojos pupelių kaina informuoja potencialius konkurentus, kad: a) Geriau auginti javus. b) Sojos pupeles auginti apsimoka. c) Auga sojos gaminių pasiūla.
- Kaina atspindi: a) Gamybos sąnaudas. b) Verslininko godumą ir norą pasipelnyti. c) Santykį tarp pirkėjo ir pardavėjo.
- Kuri situacija naudingesnė visiems: a) Ūkininko Elo, kuris rūpinasi žmonija, vedinas nuojautos. b) Ūkininko Mo, kuris rūpinasi pelnu ir vadovaujasi kainos teikiama informacija.
Pasitikrink! Atsakymų gairės: goo.gl/vPgtMo
