Ekonomistas: Ką bendro turi ekonomika ir graffiti?
Piešėjas: Nieko turbūt. Dar nemačiau, kad verslininkai, bankininkai ar politikai pieštų.
Ekonomistas: Tikra tiesa, visi dirba savo darbus. O ar tavo darbas – graffiti piešimas kaip nors susijęs su ekonomika?
Piešėjas: Ne, tai menas ir gyvenimo būdas. O ne darbas, skaičiai ir formulės. Beje prisiminiau kas bendro tarp ekonomikos ir graffiti – tie, kurie mėgsta ekonomiką nekenčia graffiti. Jie tik ir laukia progos sučiupti ir nubausti dar vieną piešėją. Jiems rūpi tik materialūs dalykai ir jie nevertina gatvės kultūros. Išvis ekonomika yra ne mano pasaulis. Aš gyvenu realybėje, o ne laikraščių antraščių, beprasmių konferencijų ir televizinio cirko arenoje.
Ekonomistas: O kas jei pasakyčiau, kad šiuo metu esi čia, nes priėmei ekonominį sprendimą. Kas jei pasakyčiau, kad ekonomistas tau gali patarti kaip suderinti baudų dydį, tikimybę būti pagautam, piešimui skirtų sienų kiekį ir kitas priemones, jog būtų sumažinta žala namų savininkams, kurie nenori, jog jų sienos būtų išpaišytos.
Piešėjas: Tęsk!
Kam reikia tos ekonomikos? Jeigu gyventume pasaulyje, kuriame visko galėtume gauti tik užsinorėję, ekonomikos mokslo nereikėtų, tačiau puikiai suprantame, kad burtų lazdelės, nesibaigiančios šokolado upės ir nepailstantys super herojai egzistuoja tik pasakose.O kasdieniame gyvenime susiduriame su nuolatiniu stygiumi. Žmonėms stinga laiko, pinigų ir kitų gėrybių. Diena turi 24 val., pinigų kiekis ne tik tavo kišenėje, bet ir bankuose yra ribotas, ribotas yra ir dažų balionėlių skaičius parduotuvių lentynose bei sandėliuose, ribotame skaičiuje sienų grafičius paišo ribotas skaičius piešėjų, net vieta, kurią grafitininkas užima yra ribota – toje pačioje vietoje du grafitininkai piešti negalėtų.
- Laikas yra ribotas
- Gėrybių skaičius yra ribotas
- Vieta yra ribota
Gyvename ribotų išteklių pasaulyje, todėl nuolat susiduriame su stygiumi ir pasirinkimo būtinybe. Trūksta laiko, todėl renkamės: pokalbis su ekonomistu ar dar viena graffiti numarginta siena. Trūksta pinigų, todėl renkamės: nusipirkti dažų balionėlį šiandien ar sutaupyti ir vykti į grafitininkų suvažiavimą Suomijoje vasarą. Negalime tuo pačiu metu būti keliose vietose, negalime nusipirkti visko, ko tik norime, o tas pats sienos plotas negali būti skirtas ir grafičiams, ir pastato langams. Visuomet renkamės tokį dalyką, kuris mums atrodo vertingesnis nei jo alternatyva. Pasirinkimo variantai visuomet yra riboti. Todėl kiekvienas pasirinkimas laikytinas ekonominiu sprendimu.
RIBOTI IŠTEKLIAI (scarce resources)– prekių gamyboje ir paslaugų teikimo procese naudojami baigtiniairesursai. Visi riboti ištekliai yra ekonominiai ištekliai.
Taigi pažvelgus į ekonomiką iš arčiau pastebime, jog nėra nei vieno žmogaus, kuris nebūtų įtrauktas į ekonominius santykius. Ekonomika yra persmelkusi kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą, todėl mokymasis ją suprasti yra raktas į aiškesnį mus supančio pasaulio, mūsų pačių bei santykio su kitais suvokimą.
Dėl ribotų išteklių sukelto trūkumo ir jo nesuderinamumo su neribotais poreikiais ir atsirado ekonomikos mokslas. Ekonomikos mokslo užduotis: išspręsti problemą, kaip ribotus išteklius geriausiai panaudoti neribotiems poreikiams patenkinti.
Ką ekonomistas gali patarti graffiti piešėjui?
Pirmas principas, kuriuo privalo vadovautis visi – gerbti kito žmogaus nuosavybę. Tik gerbdami ir nesikėsindami į kitiems priklausantį turtą, galime gyventi taikiai ir klestėti. Graffiti piešėjai juk taip pat labai įsižeidžia, kai kažkas jų piešinius užpaišo naujai arba juos nuvalo. Jie išreiškia savo unikalius gebėjimus ir neklysta manydami, kad piešiniai yra jų nuosavybė. Viskas būtų gerai jei jie ir pieštų ant sau priklausančių sienų, tiltų ir traukinių. Niekas tuomet neneigtų jų nuosavybės teisės ir negalėtų šių piešinių naikinti, keisti ar už juos bausti.
Žinoma, grafitininkų norai kaip ir visų kitų žmonių yra beribiai. Jie negali turėti tiek jiems priklausančių sienų, kiek norėtų nupiešti grafičių. Ką daryti? Pasiūlyti savo paslaugas kitiems! Tikrai yra žmonių, kurie mielai gyventų graffiti išmargintame name ar važinėtų graffiti puoštu automobiliu. Ir jie ne tik, kad suteiktų ploto piešėjų saviraiškai, bet mielai už tai ir sumokėtų. Problemos išsprendžiamos ir riboti ištekliai efektyviausiai paskirstomi, kai žmonėms leidžiama laisvai tartis ir rinktis. Kai niekas be tavo leidimo nesinaudoja tavo nuosavybe. Kai vyksta mainai, kuriomis abi pusės būna patenkintos.
Supratus pagrindinius ekonomikos principus graffiti piešėjui nereikia slapstytis, mokėti baudų, ieškoti tuščių sienų ir pergyventi dėl per kelias valandas nuplauto jo porą intensyvių naktų piešto šedevro.
- Ekonomikos tyrimo objektas – žmonių elgesys.
- Ekonomikos užduotis – atsakyti į klausimą, kaip efektyviausiai paskirstyti ribotus išteklius neribotų norų tenkinimui.
- Kiekvienas pasirinkimas yra ekonominis, nes renkamės iš ribotų išteklių.
UŽDUOTIS: atsakyk, ar pateikti sprendimai yra ekonominiai ar neekonominiai? Kodėl?
- Jonas pusryčiams išsikepė kiaušinienės.
- Į darbą Jonas nusprendė vykti ne automobiliu, bet dviračiu.
- Po pietų Jonas darbe nusprendė nusnūsti.
- Jonas sapnavo, kaip pasaulyje, kuriame nėra laiko jis maudosi nesibaigiančio šokolado upėse.
- Kokį paskutinį ekonominį sprendimą priėmei Tu?
Pasitikrink! Atsakymų gairės: goo.gl/ppmVFp
