Kai moksleivis sako „užaugęs būsiu gaisrininku“, viskas lyg ir aišku, gaisrininkas gesina gaisrus. Tačiau, pašnekėję su tikru gaisrininku, sužinotumėte, kad jis daro daug daugiau ir įvairesnių darbų, nei tik puola į ugnį. Iš tikro, kiekvienas užsiėmimas turi daug specifikos. Kad gaisrininkai tik gesina gaisrus yra naivus mąstymas.
Verslų yra daug ir įvairiausių. O sėkmingi verslai dažnai atranda nišas, apie kurias dauguma žmonių anksčiau net nesapnavo. Tad verslininko veiklą apibrėžti nepalyginamai sunkiau nei gaisrininko. Kai perprasti sunku, žiūrima į tai, kas labiausiai krenta į akis. Kaip ir gaisrininkų atveju, kur į akis labiausiai krenta liepsnų gesinimas, taip ir verslininkų atveju, į akis labai krenta verslininkų sėkmė ir jos piniginė išraiška. Todėl visiškai suprantama, kad daliai žmonių atrodo, kad verslininko užsiėmimas yra gauti pinigus. Pridėkime dar tai, kad laikraščiai ar žurnalai nerašo apie nesėkmingus verslininkus, ir kai kam gali susidaryti įspūdis, kad užtenka tapti verslininku ir pinigai užsidirba savaime. Taip tikrai nėra!
Kokia yra verslininko funkcija?
Pirma, verslininkai yra organizatoriai, kurie surenka ar įdarbina gamybos veiksnius. Šalyje gali būti iškasenų, žmonių, žemės ir t. t., bet jei neatsiras verslininkų, kurie imsis iniciatyvos ir prekių ar paslaugų gamybos organizavimo, tos iškasenos ir žemė stovės nenaudojamos, o žmonės, greičiausiai, badaus. Daugelis dažnai stebisi, „štai šalyje lyg nėra nei iškasenų, nei daug žemės, o žmonės gyvena turtingai“. Taip yra todėl, kad atsiranda iniciatyvių žmonių, kurie net ir turimomis priemonėmis sugeba sukurti produktus, kurių nori kiti. Čia labai tinka Olandijos pavyzdys. Olandija – valstybė, įkurta pelkėje. Vietovė, kurioje įsikūrė Olandija, iki tol buvo niekam nereikalinga, pelkėta vieta, kurioje sunku užsiimti žemdirbyste. Šiandien tai klestinti valstybė, labai aktyviai užsiimanti prekyba, puikiai išnaudojanti kiekvieną žemės lopinėlį. Kaip ir visada istorijoje, tam įtakos turėjo daugybė priežasčių.
Tačiau svarbiausias dalykas – ten buvo žmonių, kurie sugalvojo, kaip esančius išteklius paversti naudingais, kaip skatinti laisvą prekybą. Taip šalis per šimtmečius suklestėjo ir tapo pavyzdžiu kitoms šalims.
Antra, verslininkai prisiima riziką, kad kažkas gali nepavykti. Ir nors rizika gali atrodyti kaip nereikšmingas dalykas, iš tikro yra atvirkščiai. Rizika, ar rizikos baimė, yra sustabdžiusi ne vieną potencialų Steve‘ą Jobsą („Apple“ įkūrėją). Net ir kasdieniame lygmenyje, kiekvienas ne kartą esate susidūrę su situacija, kuomet nerizikavote: nesudalyvavote renginyje, nepasirinkote mokytis sunkesnio dalyko ir pan. Bet verslininkai vertę kuria ne riziką ignoruodami, o ją suvaldydami. Kitaip tariant, verslininkai vertę sukuria tada, kada jų suburti, suorganizuoti ištekliai kartu veikia taip, kaip suplanuota. Už sėkmingą rizikos suvaldymą verslininkas uždirba pelną. Žinoma, planai ne visada pasiteisina. Bet apie verslo nesėkmes ar nuostolius nedaug kas rašo, nes knyga apie du vaikinus, kurių garaže įkurta kompanija neperaugo į „Apple“ ir bankrutavo būtų neįdomi. Todėl kartais ir gali susidaryti įspūdis, kad išskirtinis verslininkų bruožas yra rizikos ignoravimas ar kad norint užsiimti verslu svarbiausia – rizikuoti. Ar kad pelnas yra tiesiog nukrentantis iš dangaus ir niekaip nesusijęs su verslininko pastangomis.
I. Navickaitės nuotr.
Trečia, ir mažiausiai pažinta verslininko funkcija yra informacijos kūrimas, analizė ir tos informacijos panaudojimas. Mokėjimas suprasti, ko reikia vartotojams, yra tai, kas atskiria verslo įmones, nuo, pvz., nacionalizuotų ar darbininkams valdyti atiduotų įmonių. Kaip ir kiekviename eksperimente, verslininko (ar bent gero vadovo) vaidmuo, pasimato jį pašalinus. Be verslininkų gamykla rytoj gali ir toliau gaminti tai, ką gamino vakar, bet poryt ji subankrutuos. Gaminti, kurti reikia ne bet ką, o tai, ko reikia vartotojams. O tai būtent ir yra informacijos medžioklė, jos analizė ir panaudojimas. Be jos ir be verslininkų gamyba ir paslaugos primins Sovietų Sąjungą: ketaus, plieno ir kokso prigaminama daug, o „frotinių“ rankšluosčių ir tualetinio popieriaus – nuolat trūksta.
Ketvirta, verslininkai sugeba paimti daiktus, kurių niekas nevertina ir paversti gėrybėmis, kurias žmonės vertina labiau ir už jas sumoka. Tai yra pati tikriausia kūryba: kažkas iš nieko, tvarka iš chaoso. Lėktuvų konstravimas, antivirusinės programos platinimas, automobilių draudimas ar bandelių kepimas yra tokia pat kūryba, kaip ir simfonijos kūrimas ar tapyba.
VERSLUMAS (entrepreneurship) – žmogaus savybių rinkinys, leidžiantis realizuoti savo idėjas ir gebėjimus taip, kad jie tenkintų visuomenės poreikius.
Išmokti ar išmokyti verslumo yra labai sudėtinga, nes tai daugelio savybių rinkinys. Verslininkui nepakanka būti tik naujų idėjų kūrėju. Jam taip pat reikia ir disciplinos bei kruopštumo, kad tos idėjos būtų įgyvendintos. Verslininkui nepakanka vien tik degti aistra savo darbui, svarbiausia jam galvoti apie klientų poreikius. Verslininkui neužtenka tik mokėti skaičiuoti, jis turi ir spėti į ateitį. Verslininkas negali aklai rizikuoti, nes jo tikslas – riziką suvaldyti. Tačiau tie žmonės, kurie sugeba savyje suderinti visas šias savybes yra tikrasis ir vienintelis ekonomikos variklis.
UŽDUOTIS. Kada/kaip/kodėl kiekvienas iš pateiktų patarimų verslininkui yra naudingi, o kurie beverčiai? Svarbiausia – argumentacija.
Pasitikrink! Atsakymų gairės: goo.gl/2WtGKw
