Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), išanalizavęs 2026–2028 m. valstybės biudžeto projektą, vertina, kad Vyriausybė žada ne tik didesnį gynybos finansavimą, bet ir daugiau išmokų.

Biudžeto projekte numatyta skolintis 10,4 mlrd. eurų, o valstybės skola iki 2028 m. gali pasiekti 50 mlrd. eurų, arba per 33 tūkst. eurų vienam dirbančiam žmogui. „Vien palūkanoms kitąmet teks daugiau nei 1 mlrd. eurų – tiek, kiek Lietuva kartu skiria policijai, teismams, ugniagesiams ir bausmių vykdymo sistemai kartu sudėjus“, – sako LLRI ekspertas Ernestas Einoris.

Ingos Ruginienės Vyriausybės Seimui pristatytame biudžete gynybai planuojama skirti 4,9 mlrd. eurų, tai yra 2,3 mlrd. eurų daugiau nei šiemet. Tačiau kartu didėja ir įsipareigojimai – biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc., o valstybės finansai vis labiau remsis skola.

LLRI ekspertas atkreipia dėmesį, kad nors Vyriausybė deklaruoja taupymą, ministerijų siūlomos priemonės leis sutaupyti tik 102,4 mln. eurų – tai labiau simbolinis gestas nei realus pokytis. „Norint tvariai finansuoti gynybą, būtina peržiūrėti valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijas, optimizuoti viešųjų paslaugų tinklą bei optimizuoti augantį viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių“, – akcentavo E. Einoris.

Biudžete taip pat numatytas socialinių išmokų indeksavimo keitimas – jas siūloma sieti ne tik su kainų, bet ir su darbo užmokesčio augimu. Kadangi atlyginimai šiuo metu auga daug sparčiau nei kainos, kitąmet išmokos vietoje 1 proc. didės 5–6 proc.

„Mūsų vertinimu, tai padidins biudžeto išlaidas ir dar labiau silpnins paskatas dirbti, ypač kai nedarbo lygis Lietuvoje siekia 7,1 proc., o vadinamasis „nedarbo spąstų“ rodiklis – didžiausias ES“, – kalbėjo LLRI ekspertas.

Be to, jau antrus metus iš eilės įšaldytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) reiškia, kad minimalų atlyginimą gaunančio žmogaus GPM tarifas išaugs nuo 3,8 iki 8 proc., dar labiau mažindamas paskatas įsidarbinti.

„Biudžeto kryptis rodo norą vienu metu finansuoti viską – gynybą, socialines išmokas ir augantį valstybės aparatą. Visgi – visos sritys prioritetu būti negali“, – teigė E. Einoris. Pasak instituto, Vyriausybė siekia spręsti dabartinius poreikius, tačiau nekuria tvaraus pagrindo ateičiai – skolintais pinigais didindama vartojimą šiandien, ji mažina būsimų kartų galimybes.