Šimtus kilometrų piligriminių žygių – nuo Lietuvos iki Santjago – įveikusi pokyčių valdymo konsultantė ir laidų vedėja Lina Mieliauskienė sako, kad ir pokyčiai organizacijoje visuomet yra kelionė.

Išeini su gera intencija ir entuziazmu, bet greitai supranti – senieji „sportbačiai“, įpročiai ir metodai, kurie anksčiau visiems tiko, dabar tik trukdo. Tenka juos nusimesti ir žengti toliau, kartais net basomis, sako ji.

Žengdamas piligrimų keliu, žinai: kuprinė neturi būti per sunki, ir kad svarbiausia ne kilometrai, o žmonės, kuriuos susitinki dienos pabaigoje. Ir kad kiekvienas keliauja savaip – vienas greičiau, kitas lėčiau, vienam skauda kojas, kitam – širdį.

Organizacijose – tas pats. Pokyčiai visuomet banguoja: vieni darbuotojai priima juos su entuziazmu, kiti sustoja ar net priešinasi. L. Mieliauskienė sako, jog vadovui nereikia apkabinti visų, pakanka pasirūpinti savo artimiausia šešių žmonių grupe, o jie jau perduos dėmesį toliau. Taip iš šimtų individualių žingsnių gimsta bendras judėjimas pirmyn.

Tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ pokyčių valdymo konsultantė Lina Mieliauskienė ir LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi apie pokyčius, kurie visada kelia nerimą, bet tampa lengvesni, kai žengiami kartu – net jeigu ir basomis.