Ketvirtadienį Seime teikiami Darbo kodekso pakeitimai, kuriais, Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Ernesto Einorio teigimu, Vyriausybė iš esmės pripažįsta, kad itin griežtas darbo santykių reglamentavimas neigiamai veikia ekonomiką ir darbo rinkos dinamiškumą.

Vienas Vyriausybės siūlymų – leisti darbdaviams ir darbuotojams, uždirbantiems daugiau nei 2 vidutinius darbo užmokesčius (apie 4 600 eurų per mėnesį), lanksčiau susitarti dėl darbo sutarties pasibaigimo sąlygų, taip pat šiems darbuotojams galės būti taikomas ilgesnis, 6 mėnesių trukmės išbandomasis laikotarpis. E. Einorio nuomone, numatyta galimybė laisviau tartis dėl darbo sutarties sąlygų naudinga ir darbdaviams, ir patiems darbuotojams.

„Siūlomi Darbo kodekso pakeitimai, suteikiantys darbo santykiams daugiau lankstumo, pagerintų tų darbuotojų padėtį, kurie iš tradicinių, neterminuotų darbo santykių iki šiol „iškrisdavo“. Šiuo metu dėl griežtų darbo kodekso nuostatų dalis darbuotojų tegauna terminuotas sutartis arba tampa „paslaugų teikėjais“ vykdydami individualią veiklą. Taip yra todėl, kad griežtos darbo kodekso nuostatos didina įmonių finansinę riziką, ypač tuo atveju, kai įmonės patiria sunkumų.

Pradžioje suteikiant daugiau lankstumo su darbdaviais susitarti aukštus atlyginimus uždirbantiems žmonėms, ilgainiui daugiau pasitikėjimo ir lankstumo suteikti bus galima ir visiems darbuotojams”, – sakė E. Einoris.

Kartu Darbo kodekso pakeitimais Vyriausybė siūlo lengvinti galimybes streikuoti. Įspėjamojo streiko trukmė dvigubinama nuo dviejų iki keturių valandų – šio siūlymo tikslas, nurodytas aiškinamajame rašte – didinti „veiklos trikdymo mastą“ darbdaviams. Streikavusiems darbuotojams po streiko 3 mėnesius nebus galima bloginti darbo sutarties sąlygų, net jei tam bus objektyvios priežastys.

„Galiausiai, siūloma drausti darbuotojams daryti bet kokį spaudimą nestreikuoti, o už tokius bandymus darbdaviams numatytos baudos. Nustatant tokią plačią įstatymo formuluotę kyla rizika, kad bet koks darbdavio bandymas vesti dialogą gali būti suvoktas kaip spaudimas nestreikuoti“, – svarstė LLRI ekspertas.

Aiškinamajame rašte Vyriausybė kaip problemą įvardija tai, kad Lietuvoje streikų skaičius išlieka vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Jos teigimu, tokiose šalyse kaip Prancūzija, Belgija ar Italija streikai yra įprasta ir efektyvi darbuotojų interesų gynimo priemonė. E. Einorio vertinimu, stebina tiek formuluotė, tiek pasirinkti valstybių pavyzdžiai – realios gyventojų pajamos tose šalyse, įvertinus infliacijos poveikį, šiandien yra netgi mažesnės, nei buvo 2010 m.

„Mūsų šalyje atlyginimai pastaraisiais metais augo itin sparčiai, apie dešimtadaliu kasmet, o laisvų darbo vietų skaičius viršija 30 tūkst., tad daug darbuotojų turi ir galimybę rinktis darbdavį, ir derybinę galią. Natūralu – darbo rinkos svarstyklėms palinkus darbuotojų naudai, retam kyla revoliucingos mintys trikdyti ūkinę veiklą ir organizuoti streikus. Tad įvertinus bendrą vaizdą, streikai Europos šalių darbuotojams nepadėjo, galbūt net pakenkė“, – sakė E. Einoris.

Bendrai, šie darbo kodekso pakeitimai, LLRI eksperto teigimu, kupini vidinių prieštaravimų. Darbo santykiai iš esmės yra dviejų šalių – darbuotojų ir darbdavių – interesų derinimo erdvė, kurioje svarbus tiek dialogas, tiek aiškios taisyklės.

„Viena vertus, Vyriausybė pripažįsta, jog keičiantis darbo rinkai ir konkuruojant dėl darbuotojų su kitomis šalimis būtina parodyti daugiau pasitikėjimo darbuotojais ir darbdaviais patiems susitarti dėl darbo sąlygų.

Kita vertus, siūlymais didinti streikų skaičių ir įmonių veiklos trikdymo mastą Vyriausybė sėja nesantaikos sėklas, skatindama ne konstruktyvų darbo santykių šalių bendradarbiavimą, o destruktyvius veiksmus. Tai rodo, kad politikų požiūris, jog darbo rinka yra ne vertės kūrimo, o konflikto erdvė, įstrigęs praėjusiuose amžiuose“, – kalbėjo E. Einoris.