Trečiadienį Seime vykusiame Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje dėl pelno mokesčio pakeitimų, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertas Ernestas Einoris sakė, kad šiuo metu galiojanti pelno apmokestinimo sistema remiasi siaurais ir sudėtingais kriterijais, todėl realiai neskatina investicijų.

„Finansų ministerija sako, kad pelno mokesčio paskata investiciniams projektams siekiama skatinti įmonių perėjimą prie aukštųjų technologijų. Praktikoje – kriterijais bandant atrinkti „teisingas“ investicijas gaunasi taip, kad nepaskatinamos beveik jokios“, – kalbėjo E. Einoris.

Pasak jo, Lietuvoje taikomos mokestinės paskatos apipintos griežtais kriterijais ir administracine našta, dėl to jomis naudojasi tik nedidelė dalis įmonių. 

„2024 m. mokestinėmis paskatomis pasinaudojo 2 269 įmonės, kai iš viso šalyje jų veikė apie 360 tūkst. Kai lengvata pasinaudoja tik 0,6 proc. įmonių, ji nebeatlieka savo funkcijos. Tai rodo, kad reguliavimų žala viršija jų kuriamą naudą“, – teigė E. Einoris. „Lengvata pasinaudoti sunku, nes reikia pagrįsti, kad investicinis projektas skirtas naujų produktų kūrimui ar paslaugų teikimui. Tuo tarpu įprastas produktų vystymas į ją nepatenka.“ 

Jo teigimu, yra ir daugiau pilkųjų zonų – pavyzdžiui, norint taikyti lengvatą esamo proceso pakeitimui, reikia įrodyti, kad jis yra esminis, o tai reikalauja daug argumentų ir dokumentacijos. 

Problema yra ir platesnė – bandymas reguliavimu „atrinkti“ tinkamas investicijas iš esmės neveikia. „Reiktų pripažinti, kad įmonės pačios yra suinteresuotos uždirbti pelną ir vykdyti tokias investicijas, kurios generuoja grąžą. Įstatyme nustatyti kriterijai dėl technologijų naujumo tik mažina paskatos prieinamumą. Dėl to, sprendimą dėl investicijų reikia palikti pačioms įmonėms“, – sakė E. Einoris.

Būtent toks modelis, jo teigimu – reinvestuoto pelno neapmokestinimas, Lietuvoje galiojęs 1997–2001 m. „Investicijoms užtektų vieno kriterijaus – kad jos būtų tiesiogiai susijusios su įmonės ūkine veikla. Atsisakius dabar galiojančių turto rūšių, naujumo ir kitų reikalavimų, įmonės galėtų susitelkti į produktyvią veiklą, o ne popierių pildymą.“

Palanki pelno mokesčio sistema, jo teigimu, yra svarbi, nes Latvijoje ir Estijoje apmokestinamas tik paskirstytas pelnas. Tai natūraliai skatina įmones reinvestuoti ir augti. „Jei norime daugiau investicijų ir spartesnio ekonomikos augimo, turime atsisakyti perteklinių kriterijų ir pereiti prie paprastesnės sistemos“, – įsitikinęs LLRI vyr. ekspertas.

Visą palyginamąją pelno mokesčio modelių analizę rasite šioje nuorodoje.