45 proc. Lietuvos gyventojų norėtų pradėti verslą, tačiau realių veiksmų imasi tik dalis. Kas juos sustabdo – pinigų ir laiko trūkumas, neaiškus planas, baimė suklysti, o gal per mažai pasitikėjimo savo idėja?

Pasak „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovės Rasos Verkauskaitės-Kazanskienės, pagrindinė motyvacija pradėti verslą yra noras dirbti sau. Tačiau verslumas nėra tik jauno startuolio istorija. Verslą vis dažniau steigia brandesnio amžiaus žmonės – 41–50 metų grupės dalis tarp naujų verslininkų per kelerius metus išaugo nuo 22 iki 26 proc.

9 iš 10 pradėjusiųjų verslą savo sprendimo nesigaili. Net jei nepasiseka, pats sprendimas pabandyti dažnai vertinamas kaip teisingas. Čia, pasak R. Verkauskaitės-Kazanskienės, ir atsiskleidžia tikrasis verslumas – ne tik gebėjimas sugalvoti idėją, bet ir drąsa ją išbandyti, suklysti, pasimokyti ir pradėti iš naujo.

Laidoje – ir apie verslininką kaip kūrėją. Verslininkas pastebi problemą, kurios kiti galbūt dar nemato, ieško sprendimo, kuria paslaugą, produktą, darbo vietą ar net naują rinką. Tyrime 9 proc. respondentų teigia norintys kurti produktus, paslaugas ar inovacijas, kurių rinkoje dar nėra. Kaip pastebi R. Verkauskaitė-Kazanskienė, tai yra tie „perliukai“, iš kurių vėliau gali gimti startuoliai, o sėkmės atveju – ir vienaragiai.

Apie tai, kas lietuvius skatina imtis verslo, kas juos stabdo ir kodėl tikroji verslo patirtis dažnai būna vertingesnė nei išankstinės baimės, Rasą Verkauskaitę-Kazanskienę kalbina Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė.

Iniciatyvą remia