Lietuva nori būti konkurencinga, pritraukti investicijų ir auginti ekonomiką. Tačiau darbo užmokestis kyla greičiau nei našumas, o prie darbo vietos kainos prisideda vis daugiau papildomų įsipareigojimų.

„Jeigu įmonė nesugeba padidinti našumo ar sukuriamos vertės tiek, kiek auga darbo užmokesčio sąnaudos, jai lieka kelti kainas”, – sako Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė. Vidaus rinkoje kainas dar galima padidinti, tačiau eksporte tenka konkuruoti su Lenkija, Latvija ir visu pasauliu: „Kodėl pirkėjas už mūsų prekę turėtų mokėti daugiau negu už pagamintą Lenkijoje?”

Vaikus auginantys tėvai Lietuvoje gali gauti iki 24 papildomų apmokamų dienų per metus. Latvijoje tokių dienų gerokai mažiau, Lenkijoje šeimai skiriamos dvi dienos, o Estijoje jų kainą prisiima valstybė. „Jeigu matytume bent penkiais procentais didesnį gimstamumą, turbūt nekeltume klausimų ir sakytume – dar padidinkime tas dienas”, – sako A. Maldutytė.

Dar viena tema – nedarbingumo pažymėjimai. „Sodros” duomenimis, vienam apdraustajam per metus tenka daugiau kaip septynios jos apmokamos ligos dienos, neskaičiuojant pirmųjų dviejų, kurias apmoka darbdavys. Tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apžvalgoje minimas kitas skaičius – apie 26 nedarbo dienas vienam darbuotojui.

„Tai yra rimtas signalas, kurį institucijos turėtų išsamiai išanalizuoti”, – sako A. Maldutytė. Ar pirmosios ligos dienos be gydytojo pažymėjimo sumažintų medikų apkrovą, ar darbdavį paverstų gydytoju ir papildomu „Sodros” administratoriumi?

Apie tai, kaip suderinti darbuotojų gerovę, augantį darbo užmokestį ir įmonių galimybes išlikti konkurencingoms – pokalbis su  Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidente Aurelija Maldutyte.