Pradėsiu nuo gerokai paprastesnio klausimo – o kam priklauso žemė? Ne planeta, o tiesiog paprasčiausias žemės sklypas. Sklypo savininkui? O jei tokio nėra? Jei sklypo savininkas – valstybė? Visiems šalies gyventojams? Kaip tokiu atveju susitarti ką tame sklype veikti – įrengti futbolo stadioną ar atidaryti bandelių kepyklą? Kas tuomet rūpinsis stadiono žolės pjovimu arba pirks miltus bandelių kepimui? Savininkai – visi šalies piliečiai? Kas taisys futbolo sirgalių sulaužytus suoliukus arba sugedusią bandelių krosnį? Kas bus atsakingas už saugumą futbolo rungtynių metu? O kas jei kepyklos bandelės bus tokios neskanios, kad niekas jų nepirks – kas prisiims nuostolį? Visi? Valstybė? Visuomenė? Valdžia?
Kai nuosavybė visų – niekas neneša galutinės atsakomybės, niekas nėra suinteresuotas jos tvarkyti, tobulinti, ja rūpintis. Ir tai visiškai normalu. Kodėl turėčiau rūpintis jei ne mano? Juk visų, bendra, vieša – tie „visi“ tegul ir rūpinasi! Visai kitaip būtų jei stadionas ar kepykla priklausytų man – galėčiau net ir žolės jame nepjauti, tik kokia man nauda iš milžiniško šabakštyno? O štai jei stadionu rūpinčiaus, jį prižiūrėčiau, organizuočiau jame gimtadienius draugams arba geriausias varžybas sporto mėgėjams – iš savo nuosavybės gaučiau tiesioginę grąžą – emocinę ar piniginę, tačiau kartu prisiimčiau ir sunkų darbą bei riziką, kad gali ir nepasisekti.
Kodėl vieni stadionai priklauso konkretiems žmonėms, o kiti visiems? Kaip žemės sklypai, mėnuliai, stadionai ir kiti geri dalykai tampa asmenine kieno nors nuosavybe? Kodėl privati nuosavybė yra efektyvios ekonomikos ir gero gyvenimo pagrindas?
Kaip turtas tampa nuosavybe?
Nuosavybės iš darbo teorija. Filosofas Džonas Lokas teigia, jog labai seniai viskas buvo bendra. Viskas, išskyrus patį žmogų. Kiekvienas priklauso tik sau pačiam ir tik jis pats gali nuspręsti kaip jam elgtis, kaip valdyti savo mintis ir kūną. Taigi darbas irgi priklauso pačiam žmogui ir kai jis kokį nors bendrą daiktą savo darbu paverčia naudingu – šis taip pat tampa jo nuosavybe. Pavyzdžiui, žmogus nusilaužia bambuko šaką, pritvirtina prie jos arklio uodegos plauką, susimeistrauja kabliuką – ir štai jis turi meškerę! Meškerę, kuri priklauso jam, nors pagaminta iš daiktų, kurie priklausė visiems. Šiais laikas viskas vyksta panašiai, tik atsiradus darbo pasidalinimui, mainams ir pinigams – nebereikia kiekvieno daikto tiesiogiai perdirbti, pakanka dirbti tai, ką moki, už tai gauti pinigų ir pinigus keisti į reikiamus daiktus. Pavyzdžiui, Vilis dirba mokyklos prižiūrėtoju, už tai gauna 500 Eur ir už 50 Eur nusiperka meškerę.
Tačiau ir ankstesniais laikais, ir dabar nuosavybė nėra tik tavo santykis su konkrečiu daiktu.
NUOSAVYBĖ (property) – turto priklausymas konkrečiam asmeniui.
Nuosavybė – tai tavo santykis su kitais žmonėmis dėl to konkretaus daikto. Kiti žmonės tam tikrą daiktą turi pripažinti kaip tavo nuosavybę ir nesikėsinti į jį. Įsivaizduok kas būtų jei tavo sunkiai pasigamintą meškerę ateitų kas nors ir pasiimtų. Tada tu atimtum jo sužvejotas žuvis. Jis suvalgytų tavo išvirtą žuvienę ir t. t. Niekas nenorėtų gyventi tokioje nesaugioje aplinkoje, todėl žmonės gerbia kitų žmonių nuosavybę ir nori, kad kiti gerbtų jų nuosavybę. Tai vadinama nuosavybės teise. Ji nebūtinai turi būti užrašyta įstatyme – svarbiausia, kad būtų pripažįstama pačių žmonių.
Turtas nuosavybe tampa, kai tu jį įsigyji ir kiti pripažįsta, kad šis turtas yra tavo.
NUOSAVYBĖS TEISĖ (property right) – žmonių susitarimas dėl asmeninio turto ir jo naudojimo.
Tai vis tik kam priklauso mėnulis? Nilui Armstrongui ir Edvinui Oldrinui, kurie 1969 m. pirmieji žengė jame žingsnį? Ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir jos žmonėms, kurie šią kelionę finansavo? O gal Dennisui Hope‘ui, kuris 1980 m. metais pareiškė nuosavybės teisę į visą Saulės sistemą ir dabar sėkmingai pardavinėja sklypus Mėnulyje? Remiantis nuosavybės iš darbo teorija – Mėnulio sklypai tikrai turėtų priklausyti tiems, kas juos savo darbu pakeičia ar įsigyja. Deja, Mėnulio atžvilgiu nuosavybės teisė negalioja t. y. žmonės dar nėra sutarę kam iš tiesų Mėnulis priklauso. Jie nepripažįsta kitų žmonių nuosavybės teisių į planetas. Oficialiai šiuo metu Mėnulis nepriklauso niekam ir tai įrodo kelios sutartys, draudžiančios nuosavybės teisę Mėnulyje. Šią sutartį yra pasirašiusios daugelis valstybių. Jos pripažįsta, kad šis kosmoso kūnas yra niekieno nuosavybė.
Kodėl būtų geriau jei mėnulis kam nors priklausytų?
Lygiai taip pat kaip ir žemės sklypo, futbolo stadiono ir bandelių kepyklos atveju – taip pat ir iš Mėnulio būtų daugiau naudos jei jis kam nors priklausytų. Šiuo metu, kai Mėnulis nepriklauso niekam, niekas ir nėra suinteresuotas rūpintis šio kosmoso kūno reikalais. Kokia prasmė ieškoti Mėnulyje naudingų išteklių, siekti greitesnių ir pigesnių kelionių į kosmosą ar galvoti ką padaryti, kad jau artimiausiu metu žmonės Mėnulyje apsigyventų?
Įsivaizduok, kad įmonei XYZ priklauso 158 km² sklypas Mėnulyje. Visų pirma ši įmonė bus priversta rasti būdą kaip greičiau, patogiau ir pigiau į savo sklypą nuskristi. Antras svarbus žingsnis – tyrimas, išsiaiškinant kokių naudingų iškasenų sklype yra ir kaip jos gali būti pritaikytos gyvenimui Žemėje ar Mėnulyje. Jei sklype stūkso vienas iš Mėnulio kalnų – puikiai tiks įrengti kurortą, jei sklypui priklauso krateris – padaryti kosmoso pramogų parką. Žodžiu, visą šį Kauno dydžio sklypą pritaikyti ir pakeisti taip, kad jis būtų kuo naudingesnis žmonėms. Jei žmonėms reikės izotopo helio –XYZ išgaus ir tieks izotopo helį, jei žmonės norės atostogauti Mėnulyje – XYZ pasirūpins patogia kelione, apgyvendinimu ir pramogomis. Daug norinčių Mėnulyje gyventi – XYZ pasirūpins geriausiomis gyvenimo sąlygomis. Ši įmonė iš to gaus tiesioginį atlygį – geriausiai patenkinę žmonių poreikius jie mėgausis pelnu. Įmonė klestės tik tuomet jei jos teikiamos paslaugos žmonėms bus reikalingos ir jie sutiks už jas mokėti siūlomą kainą. Jei žmonių Mėnulio iškasenos ar turizmas nedomins – įmonė patirs nuostolį ir atsisakys niekam nereikalingos veiklos. Taigi, vienintelis būdas efektyviai ir naudingai skirstyti ribotus Žemės ir kitų planetų išteklius – patikėti jų nuosavybę konkretiems žmonėms, jų grupėms ar įmonėms.
- Ekonominių santykių pagrindas – privati nuosavybė.
- Nuosavybės teisė – kai kiti žmonės pripažįsta, kad kažkas priklauso tau.
- Privati nuosavybė skatina efektyvų ribotų išteklių naudojimą.
UŽDUOTIS: žiūrėk vaizdo įrašą: youtu.be/40_6Y10WnX4, remdamasis video ir tekstu, išspręsk testą.
- Pirminė ir svarbiausia žmogaus nuosavybė: a) Turtas, kurį jis yra įgijęs savo darbu. b) Jis pats. c) Jo šeimos nariai.
- Tai, kad tu pats esi savo nuosavybė reiškia: a) Tau priklauso tavo kūnas, mintys, gebėjimai ir darbas ir tik tu pats sprendi ką su jais daryti. b) Tau priklauso tavo kūnas ir mintys, tačiau apie tai kaip naudoti tavo gebėjimus ir darbą sprendžia darbdavys.
- Savo nuosavybe tu gali: a) Naudotis neatsiklausdamas kitų ir spręsti kas kitas gali ja naudotis. b) Naudotis neatsiklausdamas kitų, bet nesprendi kas kitas gali ja naudotis. c) Naudotis, kai kiti tau leidžia.
- Kuris Fredo sprendimas reikštų, kad jis vadovaujasi nuosavybės teise? a) Laukti kol kiti pastatys sieną ir ją pasisavinti. b) Priversti kitus pastatyti jam sieną. c) Leisti kitiems statyti savo sieną tik pirma pastačius sieną jam. d) Pasiūlyti kitiems tai, ko jie nori mainais už tai, kad jie jam pastatytų sieną.
- Žmonės gatvėje rinko parašus už tai, kad būtų nugriauta benamių gyvūnų prieglauda. Tu labai pasipiktinai ir pribėgęs suplėšei visus jų lapus su parašais. Remiantis nuosavybės teise, tu pasielgei: a) Teisingai, nes gelbėjai gyvūnų nuosavybės teisę į stogą virš galvos ir žmonių rūpestį. b) Neteisingai, nes lapai su parašais buvo kitų žmonių nuosavybė ir jie tau nesuteikė teisės į ją. c) Šio poelgio pagal nuosavybės teisę įvertinti neįmanoma.
- Mėnulio ištekliais būtų geriausiai pasirūpinta jei jis: a) Nepriklausytų niekam – tik tokiu būdu išsaugosime jame esančius unikalius išteklius. b) Priklausytų JAV, kurios atstovai pirmieji ir apsilankė Mėnulyje. c) Priklausytų konkretiems asmenims, kurie išteklius skirstytų atsižvelgdami į kitų žmonių poreikius.
Pasitikrink! Atsakymų gairės: goo.gl/3P6vzx
