Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo pasiūlymą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Reg. Nr. XIIIP-1831), kuriuo numatoma didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms[1] drausti dirbti 4 švenčių dienas:
● vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
● sekmadienį krikščionių Velykų (pagal vakarietišką tradiciją) dieną;
● lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną;
● gruodžio 25-ąją – Kalėdų dieną.
Nepritariame Pasiūlymui, raginame į jį neatsižvelgti, dėl šių priežasčių:
1. Didelę rinkos galią turinčiose mažmeninės prekybos įmonėse dirba tik 27 proc. visų mažmeninės prekybos įmonėse dirbančių asmenų, todėl Pasiūlymo tikslas – visiems dirbantiesiems užtikrinti poilsį švenčių dienomis – nebūtų pasiektas. Pasiūlymo rengėjų nurodytos Pasiūlymo priežastys neįrodo draudimo dirbti būtinumo.
2. Priėmus pasiūlymą, dalis darbuotojų netektų galimybės per 4 šventines dienas užsidirbti daugiau. Darbuotojų derybinė galia jau dabar leidžia susitarti su darbdaviu dėl darbo laiko. Taigi, draudimas dirbti neatitinka dalies dirbančiųjų mažmeninėje prekyboje interesų.
3. Siūlomos 4 švenčių dienos, kada nedirbtų didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės, neatitinka vartotojų poreikio apsipirkti jiems patogiu metu. Uždraudus dirbti tik didiesiems prekybos tinklams, kitose parduotuvėse prekės gali būti parduodamos brangiau. Todėl draudimas dirbti vartotojams nėra palankus.
4. Sumažėtų ne tik didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių pajamos, dėl sumažėjusių pirkėjų srautų nukentėtų ir šalia jų veikiančios mažos parduotuvėlės, paslaugų įmonės.
5. Dereguliuoti prekybos darbo laiką ragina Europos Komisija, argumentuodama sąžiningos konkurencijos principo ir darbo vietų išsaugojimo tikslu. Draudimą dirbti švenčių dienomis taiko 17 iš 30 Europos šalių. Panašūs draudimai dažniau taikomi turtingesnėse Europos šalyse, kuriose gyventojai uždirba daugiau. Europoje vyrauja prekybos laiko liberalizavimo tendencija – siekdamos išvengti neigiamų draudimo dirbti pasekmių, Europos šalys šio draudimo atsisako.
6. Visuomenės apklausos rodo, kad tik 4,3 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad dėl parduotuvių darbo laiko turėtų spręsti politikai.
Visą ekspertizę parsisiųsti ir skaityti galima čia.
